Institucijos vienija jėgas: kodėl žūsta bitės?

„Šį mėnesį jau gavome virš 35 pranešimų apie žuvusias bites, dažnu atveju įtariant žuvimo priežastį dėl aplinkoje panaudotų augalų apsaugos priemonių. Tiriant, nuo ko galėjo žūti bitės, mums labai reikalinga instituto bei VMVT specialistų pagalba.

Manome, kad į tokius patikrinimus pagal gautus panašaus pobūdžio pranešimus taip pat galėtume vykti kartu: mūsų specialistai – siekdami išsiaiškinti ar riziką galėjo sukelti augalų apsaugos priemones naudojęs ūkininkas; VMVT inspektorius – išsiaiškinti, ar bitininkas laikėsi nustatytų reikalavimų, ir, esant poreikiui, paimti bičių mėginius laboratoriniams tyrimams, identifikuoti panaudotas chemines medžiagas.

Atsakingų specialistų atliktų tyrimų duomenys ir jų patikimumas yra esminis aspektas bitininkui, siekiančiam prisiteisti nuostolius dėl žuvusių bičių. Tikimės, bendradarbiavimas su VMVT bei instituto kolegomis atneš naudingų ir ilgalaikių rezultatų“, – sakė VAT direktorius Sergejus Fedotovas.

VMVT primena: tam, kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio, pirmiausia laikomas bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti Ūkinių gyvūnų registre ir pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas. O bitininkai, kurie vežioja savo bites prie medingųjų augalų, šiame registre ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas turi pažymėti naują bityno pastatymo vietą. Tuo tarpu ūkininkai ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) tam, kad šią informaciją gautų bičių laikytojai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumų planuojamo purškimo metu.

„Kiekvienas bitininkas turėtų žinoti, kad net jeigu jis laiko kelis avilius ir bičių produktus naudoja tik savo reikmėms, bites turėtų registruoti norėdamas jas apsaugoti nuo kenksmingo augalų produktų poveikio purškiant pasėlius. Atsakingi privalo būti ir ūkininkai, laiku perspėti apie pasėlių purškimus. Turėtų būti savaime suprantama atsakomybė ir prieš gamtą. Bitės ir natūralus medus – mūsų šalies pasididžiavimas. Be abipusio bitininkų ir ūkininkų bendradarbiavimo bus ir toliau sunku išvengti nuostolių bei apsaugoti gamtą. Tikimės, kad šis glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas bus ir galimybė plačiau edukuoti ūkininkus bei bičių laikytojus apie svarbiausias taisykles padėsiančias bites išsaugoti ateities kartoms“, – kalbėjo šiuo metu VMVT vadovaujanti Audronė Mikalauskienė.

Trijų institucijų atstovų susitikime NMVRVI vadovas Egidijus Pumputis pastebėjo: turint informacijos, kokios cheminės medžiagos galimai panaudotos, jų likutį bitėse ištirti yra įmanoma. Tik labai svarbu, kad mėginys būtų tinkamai paimtas ir pristatytas tyrimui. Galima pasikliauti kompetencija VMVT specialistų, kurie bendradarbiautų tiriant tokius atvejus. Tyrimai pasitarnautų ir kitų bičių ligų stebėsenai, nes ne visais atvejais bitės žūva dėl cheminių medžiagų, riziką joms kelia ir kitos gyvūnų užkrečiamosios ligos, o šiuos tyrimus savo laboratorijoje atlieka NMVRVI specialistai.

VMVT informacija