Olandijos spauda rašo, jog Kopenhagos universiteto mokslininkai daugiau nei prieš dvejus metus sukūrė algoritmą kiaulių garsams iššifruoti. Dirbtinis intelektas tokius signalus kaip niurzgėjimas, uostymas, urzgimas ar žviegimas paverčia emocijomis. Tai akustinis testas, kuriuo galima įvertinti gyvūnų gerovę.
Praktinė nauda
Apie tai buvo rašyta jau prieš dvejus metus. Tada, norėdami sukurti algoritmą, mokslininkai išmokė neutralią žmonių grupę įvertinti 7 414 skirtingų garsų, sklindančių iš daugiau nei keturių šimtų kiaulių. Tuomet buvo pasitelktas dirbtinis intelektą, kuris gali padėti stebėti ne tik fizinę, bet ir psichinę gyvūnų savijautą bei atverti kelią geresniam elgesiui su jais.
Kopenhagos universiteto docentė Elodie Floriane Mandel-Briefer išbandė šią sistemą praktiškai. Įvairių tipų kiaulių fermose Danijoje ir Vokietijoje buvo išanalizuoti kiaulių skleidžiamų garsų įrašai, naudojant dirbtinį intelektą. Mokslininkams prireikė dar keturiolikos mėnesių, iššifruotų kiaulių kalbą. Todėl technologiją reikia toliau plėtoti bei tobulinti, kad ją būtų galima pritaikyti praktiškai.
Stresas arba skausmas
Buvo atlikti 15 425 kiaulių garsų įrašai ir nustatyta, jog keturiuose tradiciniuose kiaulių ūkiuose 25 procentai kiaulių niurzgėjimo buvo streso ar skausmo išraiška. Į akis krito tai, kad trijuose ekologiniuose ūkiuose šis rodiklis tvartuose buvo dar didesnis ir siekė 47 proc.
Kai ekologiškos kiaulės praleidžia laiką lauke, pievoje ar lauke, jau tik 8 procentai urzgimo yra susiję su stresu ar skausmu. Į akis krenta, kad kiaulių augintojas, draugiškai su savo kiaulėmis kalbėjęs du kartus per dieną šio tyrimo metu, pagal analizuojamus kiaulių garsus pasiekė visiškai tokį patį streso ar skausmo rodiklį (8 proc.).
Išvertė kiaulių kalbą
Tiesa, tyrėjai nurodo, kad tai tik pavyzdys ir jokių konkrečių išvadų daryti dar negalima, tačiau galima pasidžiaugti, jog pirmą kartą mokslininkams pavyko kiaulių kalbą išversti taip, kad žmonės ją bent šiek tiek suprastų.
„Nors ekologiškos kiaulės turėjo daugiau vietos, jos jautėsi daugmaž panašiai į įprastines, jeigu tikėsime tuo, ką kiaulės mums sako. Tai buvo gana netikėta“, – komentavo E.F. Mandel-Briefer, vadovavusi tarptautinei tyrimų grupei, tyrusiai kiaulių kalbą.
Kiaulių laimė
Peteris Sandoe, Kopenhagos universiteto gyvūnų gerovės profesorius, paaiškina „ekologiškų“ kiaulių terminą: „Daugelis galvoja, kad ekologiška kiaulininkystė – tai gyvūnai, kurie visą gyvenimą gali išeiti į lauką. Taip nėra. Taip, jie išeina į lauką, bet tvarte turi tris su puse karto daugiau vietos, nei įprastos kiaulės, o dalis tos vietos yra lauko terasoje. Jos turi lauko zoną su betonu apačioje, todėl tai yra vienas miegamasis kambarys su balkonu...“.
Paršeliai gyvena lauke su paršavede iki 7–10 savaičių ir tada gali būti perkelti į tvartą.
„Kai ekologiškai auginamų kiaulių gerovė prastesnė, gali būti toks paaiškinimas, jog jos galimai išbandė ką nors geresnio. Jos užauga lauke, o po to perkeliamos į tvartą. Tas kontrastas viską ir paaiškina. Klystate, jei manote, kad tol, kol gyvena ekologiškai, kiaulė yra laiminga. Tačiau turime būti atsargūs, darydami išvadas, nes tai tik nedidelis bandymas tirti šią sritį“, – sako Peter Sandoe.
„Negalima pasakyti, kad kiaulės, atėjusios į tvartą, tampa mažiau laimingos. Taip pat negalime šiuo pagrindu teigti, kad ekologiškų kiaulių padėtis yra blogesnė nei įprastų kiaulių. Ekologiškos kiaulės turi daugiau vietos, stambaus pašaro, turi uodegas, yra aktyvesnės ir gali patekti į lauko zonas“, – teigia Sybille Kyed, Ekologiškos nacionalinės asociacijos žemės ūkio ir maisto politikos vadovė.
Beje, pagal daniškus standartus ekologiškai auginama kiaulė turi turėti galimybę patekti į lauko zoną. Viduje ekologiškai auginamai kiaulei skirta erdvė turi būti ne mažesnė kaip 2,3 kvadratinio metro 100 kilogramų svorio, o įprastai kiaulei, kuri neturi galimybės patekti į lauką, – ne mažiau kaip 0,65 kvadratinio metro. Danijos Ekologinio žemės ūkio inovacijų centras yra nustatęs ir daugiau sąlygų.
Išmokti klausytis
Sybille Kyed mano, kad ateitis atveria puikias galimybes klausytis kiaulių ir mokytis iš to, ką jos pasakoja.
Tačiau mokslininkams prireikė 14 mėnesių, kad iššifruotų kiaulių kalbą, todėl technologiją reikia toliau tobulinti.
„Esu tikra, kad ši technologija bus plačiai paplitusi, jei veiks taip, kaip žadėta. Jis galės padėti ūkininkui iššifruoti ir perskaityti savo gyvulių kalbą. Ekologijai svarbu gerbti gyvūnus, kaip gyvas ir jaučiančias būtybes“, – mano Sybille Kyed.
Parengė Ričardas Čekutis