Ir turguje siaučia sausra

Kaip kaitra atsiliepia turgui, kuriame prekiaujama daržovėmis, uogomis, mėsa, kitais maisto produktais? Kokią įtaką oro karštis daro turgaviečių produkcijos asortimentui, kainoms, prekeiviams ir pardavėjams? Tad kokios nuotaikos vyrauja turguje per kaitrą?

Kiauliena pabrango

„Kai karšta, pirkėjų perpus mažiau, todėl ir pelno perpus mažiau. Kai toks oras, nelabai apsimoka pjauti gyvulį ir važiuoti į turgų. Tačiau važiuoju, kad išlaikyčiau nuolatinius klientus. Kai vėsu, pjaunu didesnį, o kai karšta – mažesnį gyvulį“, – sako Šilalės r. ūkininkas Arūnas, Vilniaus Kalvarijų turguje pardavinėjantis paties užaugintą šviežią jautieną. Jo parduodamos jautienos kainos: mentė – 5 Eur/kg, šonkauliai – 4 Eur/kg, kumpis – 6,80 Eur/kg, išpjova – 20–25 Eur/kg.

Vyro auginami galvijai – mėsiniai mišrūnai. Jo žmona Daiva toje pat turgavietėje prekiauja šviežia kiauliena, kurią užaugino kolega šilališkis ūkininkas: mentė – 4 Eur/kg, šonkauliai – 5 Eur/kg, kumpis – 4 Eur/kg, išpjova – 5–5,5 Eur/kg.

Pasak Arūno, šįmet jautiena, skirtingai nei kiauliena, nepabrango: „Vasarą jautieną parduodu net pigiau nei žiemą. Kiaulienos skerdiena visur pabrango maždaug 50 centų.“

Arūnas, sakydamas, jog kiauliena pabrango visur, turi galvoje Europos Sąjungą: „Kiaulienos kainas aukcionuose diktuoja Vokietija. Kad šįmet kiauliena pabrango, lėmė ir naujasis kiaulės kraujo tyrimas, kainuojantis 45 Eur.“

Avienos, jautienos kaina kol kas nedidėja

„Blogi metai... Kai karšta, nėra pirkimo, nes nesinori valgyti mėsos, – atsidūsta molėtiškis ūkininkas Donatas iš Molėtų r., Vilniaus Kalvarijų turguje prekiaujantis savo ūkio jautiena ir aviena. – Ganyklose nebėra žolės. Gyvuliams tenka vežti į ganyklą žolę, sugraibytą tolimesniame lauke, kur jie nesigano. Kol kas žiemai pašaro prisiruošiau perpus mažiau nei pernai tuo pačiu laiku. Pavyzdžiui, pernai birželį iš to paties lauko prišienavau 50 ritinių žolės, šįkart – tik 20–25 ritinius. Ką darysi – kaip nors reikės išgyventi nepalankųjį metą, juk gamta nenuspėjama...“ Donatas sako, jog aviena nebrango. Jis avienos kumpį parduoda po 10 Eur/kg, šonkaulius – po 6–7 Eur/kg, nugarinę – po 10–12 Eur. Ūkininkas, paklaustas, kodėl jautiena nebrangsta, atsako klausimu: „Ar verdate per karščius sultinį, sriubas?“

Abu pašnekovai ūkininkai – Arūnas ir Donatas – viliasi, kad bus lietaus, tad pašaro atsargas papildys atolas.

Kaune netoli autobusų ir geležinkelio stočių esančios turgavietės moterys Daiva ir Rūta, prekiaujančios šviežia lietuviška kiauliena, sako, jog ji išbrangusi be proto. Neva paskutinį kartą kiaulių skerdiena pabrango prieš Velykas – maždaug 60 centų. Dabar šviežia kiaulienos šoninė kainuoja 4,20 Eur/kg, kumpis – 3,90 Eur/kg, karkos ir papilvė – 2,20 Eur/kg, pažandė – 2,40 Eur/kg, išpjova – 4,80 Eur/kg, sprandinė – 5,50 Eur/kg. Rūkytais ir vytintais kiaulienos gaminiais prekiaujančios moterys priduria, jog jie nuo Velykų pabrangę beveik euru. Vytinti kiaulienos gaminiai pabrangę daugiau nei rūkyti.

Laima, prekiaujanti lenkiška vištiena ir kalakutiena, sako, jog šįmet paukštiena nebrango.

Turgūs pragaiš?

„Karštis ir toks kiaulienos pabrangimas – labai didelė bėda. Vargą vargstu pagal patentą kiaulių skerdieną pardavinėdama. Žmonės mažai perka šviežios mėsos, nes per karščius mažiau jos valgo arba yra vargšai – pinigų neturi. Kai kurie paprašo vos 300–400 g mėsos. Sunku turguje dirbti ir todėl, kad daug tikrintojų. Mes jų akyse – kaip nusikaltėliai. Kur kitur gausiu darbą, būdama šešiasdešimtmetė?“ – guodėsi viena pardavėja, prekiaujanti viename Lietuvos kiaulių komplekse užauginta skerdiena. Šalia jos prekiaujančios Daiva ir Laima neslėpdamos apmaudo spėja, jog maisto turgus tampa atgyvena – jį nukonkuruoja prekybos centrai.

„Į turgų apsipirkti nė mano dukra neina. Ji pranašauja: „Išnyks jūsų turgūs.“ Neva prekybos centruose viskas pigiau, akcijų netrūksta, be to, ten vienu metu visko galima nusipirkti – nereikia vykti į turgų dėl mėsos ar uogų, daržovių“, – sako Daiva, parduodanti šilutiškio ūkininko užaugintą kiaulieną, ir kviečia apsidairyti – įsitikinti, jog dauguma turgaus lankytojų garbaus amžiaus. Esą jie turgų vertina, galėdami čia pirkti iš patikimų pardavėjų – kurie vietoje šviežios lietuviškos mėsos neįkiš atvežtinės.

Gaivinasi daržovėmis, uogomis

Karštą dieną Kauno stoties turguje prie šviežios mėsos prekystalių stabtelėdavo vos vienas kitas pirkėjas. Prie rūkytų mėsos gaminių driekėsi eilutė. „Niekas karštą dieną nenori gaminti maisto“, – sakė šviežios mėsos pardavėjos, atskleisdamos, kodėl jų veidai liūdni, kaip ir žuvies pardavėjų. Pasak pastarųjų, žmonės per karščius bijo pirkti žuvį. Neva ji šįmet beveik nebrango: 60 centų pabrango tik rūkytos vilkžuvės ir 30 centų – rūkyti ešeriai. Vilkžuvės dabar kainuoja 7,50 Eur/kg, ešeriai – 7,20 Eur/kg.

Smagesni veidai – daržovių ir uogų pardavėjų. Jie per kaitrą dažniau nei mėsos ir žuvies pardavėjai tiesia lankytojams gėrybes ir grąžą. Ypač greitai suktis priversti ūkininkas Vladas Matyžius ir jo dukra Laura iš Josvainių, Kėdainių r., mat jie parduoda lietuviškus, pačių užaugintus agurkus, pomidorus, svogūnų laiškus ir salotas. Kiti prekeiviai siūlo daugiausia kitose šalyse užaugintas daržoves. Galbūt todėl prie jų nėra eilių.

„Ne pirmus metus perku šio ūkininko daržoves. Jos skanios, traškios, ilgai nevysta“, – V. Matyžiaus užaugintą produkciją gyrė kaunietė Vitalija.

Apsigyvena šiltnamyje

„Vasario 18-ąją išeinu gyventi į šiltnamį. Čia miegu šalia kamino pasistatytoje lovoje. Kai po dviejų valandų pabudina šaltis, pakuriu krosnį ir vėl užsnūstu. Taip – visą naktį. Jei miegočiau namuose šalia žmonos, sušaltų pomidorai ir agurkai šiltnamyje –neprabusčiau krosnies pakurti“, – juokaudamas V. Matyžius paaiškina, kaip spėjo užauginti didžiulius pomidorus. Juos, nelygu veislė, parduoda po 2–2,50 Eur/kg. Vyras už 100 g svogūnų laiškų prašo 50 ct, už 100 g salotų – 30 ct, už 9–10 mažų morkų ryšulėlį – 80 ct. Jo užauginti agurkai kainuoja 80 ct/kg. Prekeiviai, kurie daugiausia parduoda svetur užaugintas arba perparduoda lietuviškas daržoves, už Kėdainių rajone užaugintus agurkus Kauno stoties turguje dažniausiai prašo 1,50 Eur/kg arba 1,19 Eur/kg. Pasak jų, krapai labai išbrangę dėl sausros – 100 g kainuoja eurą.

Lietuviškos bulvės čia kainuoja 90 ct/kg, lietuviški švieži kopūstai – 1,30 Eur/kg, 4–5 burokėlių ryšulėlis – 1 Eur, lenkiški pomidorai – 1,49 Eur/kg, praėjusio derliaus lenkiškų svogūnų galvos – 1 Eur/kg, lenkiškos ir graikiškos braškės – 1,80–2,69 Eur/kg, vengriškos trešnės – 4,20 Eur/kg. Perpardavėjai už 100 g salotų prašė 50 ct, 100 svogūnų laiškų – 80 ct arba 1 Eur, litrą neaižytų žirnių – 3 Eur, naujojo derliaus česnakų galvutę – 60–80 ct, lietuviškas braškes – 2,20 Eur/kg.

Gamtos nepeikia

Mobiliajame ūkininkų turgelyje Kaune braškės kainavo 2 Eur/kg. Klausučių, Jurbarko r., ūkininkas 100 g svogūnų laiškus pardavė už 60 ct, agurkus – už 1,60 Eur/kg. „Šulinys beveik tuščias – nuolat laistau žirnius, svogūnus, kitas daržoves. Bet viskas bus gerai. Vienais metais būna sausra, kitais – per daug vandens, bet man visą laiką gerai“, – sakė jis, nė neketindamas peikti gamtos, dovanojusios Lietuvai sausrą, kuri mažina turgaus prekeivių pelną.

Panašios nuomonės – Sigitas Šuliokas, mobiliajame ūkininkų turgelyje parduodantis jurbarkiškio Vytauto Giedraičio ūkio kiaulienos gaminius: „Ant gamtos negalima pykti. Pinigai nieko nereiškia... Dėl karščių pirkėjų sumažėjo. Jie ateina anksčiau, kol nėra alinančios kaitros. Tenka trumpinti darbą turgelyje, nes vitrina-šaldytuvas darinėjama greičiau įšyla.“

Bitininkas Jonas Rabačius iš Kreivių kaimo, Šilalės r., turgelyje per karščius didžiąją dalį produkcijos laiko automobilyje – ne ant prekystalio, kaip vėsesniu oru. „Ryški saulė kenkia – įšildydama stiklainį, mažina gerąsias medaus savybes“, – aiškina vyras. Šalia jo braškėmis prekiaujantis Kazys Pranys iš Dievogalos, Kauno r., sako nuo kaitros gelbėjęs uogas jų neravėdamas: „Žolė prilaiko drėgmę. Rytą žolėje laikosi rasa ir atgaivina braškes.“

Neužderės lietuviškų uogų?

K. Pranys ketina įsirengti laistymo sistemą, nes antrus metus jo šilauogės, braškės, avietės kenčia nuo sausros: „Remontantinės avietės dar nežydi. Šilauogės apskurdusios: lapai šviesūs, uogytės bus smulkios. Jas puola varnėnai, todėl tinklus dedame. Braškių didžiausias kenkėjas – grambuolys: pakerta jų šaknis.“

Kaune mobiliajame ūkininkų turgelyje kitų uogų nebuvo – tik braškės. Stoties turguje tarp kitų lietuviškų uogų prekiauta tik vyšniomis, agrastais, geltonaisiais serbentais ir paprastosiomis – ne remontantinėmis – avietėmis. Šių uogų turėjo tik penki prekeiviai.

Perpardavėjo smulkutės lietuviškos vyšnios kainavo 1,80 Eur/kg. Sutuoktiniai kauniečiai Kristina ir Jonas už puslitrį savo kolektyvinio sodo geltonųjų serbentų prašė 1 Eur, už tiek pat aviečių – 2 Eur. Jie tikino, kad pakaunės miške, kuriame anksčiau aviečiaudavo, jau pernai krūmai buvo išdegę: „Šįmet nė svajoti nereikia apie miško avietes! Kadangi vanduo brangus, sodo avietes apdedame žolėmis ir pjuvenomis, kad laikytųsi drėgmė.“ Pašnekovai sakė uogų paliekantys paukšteliams. To išmokė Kristinos tėvas, drausdamas nuskinti visas vynuoges.

Sausra ir daugelio žmonių kišenėse

Emilija Simanaitienė iš Piliuonos, Kauno r., prekiavusi neįmantriomis darželio gėlėmis, sakė: „Prieš gamtą esame bejėgiai. Dėl begalinės sausros nieko negalima užauginti. Palieji žemę – po valandos ji kaip pelenai. Pas mus vandens iš dangaus – nė lašelio. Žemė taip įkaitusi, kad net suskilusi – pirštą į plyšius galima įkišti. Kodėl valdžia dėl gamtos taršos, klimato kaitos kaltina žmones, kurie malkomis kūrena?! Kodėl ji nemato tikrųjų teršėjų – gausybės automobilių?! Tegu dar daugiau visi įsigyja automobilių!.. Žinau šeimą, kurios kieme net septyni automobiliai.“

Moteris kaltino Lietuvos valdžią, kad šalyje dalijamos pašalpos, bet nekuriamos darbo vietos, o pensininkai skursta. Dėl to ji, įkopusi į devintą dešimtį, priversta turguje prekiauti.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė