Iš bado žuvo milijardai snieginių krabų

Snieginiai krabai laikomi delikatesu daugelyje pasaulio virtuvių. Jų mėsa vertinama dėl nuostabaus skonio ir subtilios tekstūros. Snieginių krabų mėsos ar jų skonio lazdelių galima nusipirkti ir Lietuvos parduotuvėse, pagamintų patiekalų užsisakyti restoranuose. Tačiau akivaizdu, kad staigus šių vėžiagyvių nykimas gerokai pakoreguos vartojimo rinkas ir juos gaudančių žvejų gyvenimą.

Į snieginių krabų populiacijos mažėjimą Beringo jūroje tyrėjai dėmesį atkreipė jau kiek anksčiau, tačiau taip drastiškai jų skaičius sumažėjo tik pastaruoju metu. Portalas HNA rašo, kad beveik prieš penkerius metus snieginių krabų (Chionoecetes opilio) populiacija vis dar buvo didžiausia. 2018 m. kai kurie jų buvo lėkštės dydžio ir svėrė iki kilogramo.

Paskutiniai duomenys rodo, kad Beringo jūroje prie Aliaskos sunyko apie 90 proc. ten gyvenusių vėžiagyvių. „Tai yra beveik keturis kartus daugiau nei 1977–2022 m. krabų buvo sugauta“, – cituoja portalas tyrėjo Gordon Kruse iš Aliaskos Ferbenkso universiteto komentarą.

Buvo keliamos įvairios masinio snieginių krabų išnykimo versijos, tačiau Cody Szuwalski iš Aliaskos žuvininkystės mokslo centro vadovaujama mokslininkų grupė nustatė, kad daugelis veiksnių tikriausiai neturėjo lemiamos įtakos.

Internetinėje platformoje Science.org, kurioje pateikiama daugiau ilgamečio tyrimo detalių, teigiama, kad šie jūros gyvūnai Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų stebimi nuo 1975 m., todėl surinkti išsamūs duomenys padėjo įvertinti ne vieną tokio staigaus sumažėjimo versiją. „Mūsų rezultatai nepatvirtina tvirto ryšio tarp snieginių krabų mirtingumo kintamumo ir verslinės žvejybos, plėšrūnų, kanibalizmo ar ligų rodiklių, – rašoma mokslo naujienas viešinančioje internetinėje platformoje. – Šie veiksniai turėjo įtakos, tačiau keli pastebėjimai patvirtina mintį, kad vandens temperatūra ir gyvūnų tankis buvo pagrindinės snieginių krabų išnykimo priežastys.“

Pasak gyvenimą po vandeniu tyrinėjusių mokslininkų, krabais mintančios menkės negalėjo sugauti tokio didelio jų kiekio, nes tuo metu, kai staigiai mažėjo vėžiagyvių, buvo fiksuota ir nedažnai pasitaikanti žuvų migracija iš rytinės Beringo jūros dalies į šiaurinę. Be to, krabai buvo didesnis nei paprastai menkių gaudomi.

Atmesta ir žvejybos įtaka, kuri galėjo stipriai sumažinti krabų populiaciją. Žvejybos veikla šiuose vandenyse per pastaruosius maždaug 20 metų buvo gana pastovi. O žvejų sugautas snieginių krabų priegaudas pastaruoju metu buvo net kelis kartus mažesnis nei anksčiau.

Mokslininkų nuomone, labiausiai vėžiagyvių populiaciją neigiamai paveikė jūros vandens temperatūros pokyčiai. Tyrimai laboratorijoje parodė, kad snieginių krabų kalorijų poreikis beveik padvigubėjo, vandens temperatūrai nuo 0 °C pakilus iki 3 °C šilumos, o tai yra maždaug toks pokytis, kurį patyrė nesubrendę krabai nuo 2017 m. iki 2018 m. Daroma pagrįsta prielaida, kad paprastai šaltiems Beringo jūros vandenims šylant, krabai pradėjo ieškoti daugiau maisto, bet jo negavę mirė iš bado.

Regis, snieginių krabų ateitis rytinėje Beringo jūros dalyje yra neaiški. Tkimasi, kad ilgainiui jie prieglobstį ras šiaurinėje jos dalyje, tačiau žvejybos perspektyvos ilgam išliks miglotos. Šį įvykį mokslininkai lygina su 2016 m. dėl karščio bangos Ramiojo vandenyno Aliaskos įlankoje išnykusiomis menkėmis.

2020 m. ir 2021 m. snieginius krabus žvejojo 59 laivai, kiekvieno jų laimikiai verti 227 mln. dolerių. Šios rūšies vėžiagyvių išnykimas suduos skausmingą smūgį kai kurioms Aliaskos kaimų bendruomenėms, priklausančioms nuo pajamų, gaunamų gaudant ir apdorojant snieginius krabus. Suprantama, pokyčiai laukia ir prekybos rinkų bei maitinimo sektoriaus.

ŪP portalo informacija

Kauno technologijos universiteto nuotr.