Pabrangus visoms kuro rūšims, kai kas prisiminė šiaudus, iš kurių prieš dešimtmetį buvo aktyviai raginta gaminti granules kurui. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir verslininkai statė šiaudų granuliavimo linijas, tam buvo išdalyta nemažai europinės paramos, tačiau toli gražu ne visi išsilaikė rinkoje. Kodėl tautiečiai nesišildo šiaudais, o šiaudų panaudojimo energijos gamybai liaupsintojai yra pritilę?
Daug gamintojų nubyrėjo
Prieš gerą dešimtmetį liejosi kalbos, kaip žemės ūkis neišnaudoja didelio atsinaujinančios energijos gamybos potencialo – šiaudų, kurie galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu žemdirbiams ir pigiai šildytų būstus ir gamybines patalpas. Net buvo svarstyta, kad kone visą Lietuvą būtų galima apšildyti šiaudais. Tuomet suskaičiuota, kad šiaudų kasmet susidaro daugiau kaip 3 mln. t, dabar manoma, kad jų pagaminama jau apie 5 mln. t. Tiesa, visų šiaudų pleškinti nevalia, mokslininkai rekomenduoja apie 60 proc. jų palikti dirvoje kaip organinę trąšą, o kitus jau galima naudoti energijos gamybai. Šiaudų granulių gamybos ėmėsi ir žemdirbiai, ir su žemės ūkiu nesusiję verslininkai. Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ buvusio prezidento, dabartinio valdybos nario Remigijaus Lapinsko, šiaudų granuliavimo linijų buvo įrengta mažiausiai apie pusė šimto, o dabar jų bus nedaug belikę. Žemės ūkio ministerija yra skelbusi, kad iš 2007–2013 m. ES finansinio laikotarpio paremtos investicijos į maždaug 70 šiaudų granuliavimo linijų, o paraiškų lėšoms gauti buvo dar daugiau.
Tačiau tautiečiai šiaudais nesišildo, šiaudų granulių gamintojai persiorientavo į užsienio rinkas ir gamina granules gyvūnų pakratams.
Užsidarė dėl darbuotojų stokos
Anykščių rajone ūkininkaujantis Liutauras Šimėnas bene pirmasis Lietuvoje ėmėsi tuomet „ant bangos“ iškeltos gamybos – šiaudų granuliavimo. Dabar jo ūkyje nėra nei granulių, nei jų gamybai skirtos įrangos. Ūkininkas ją pardavė, o 8 metus gyvavusią granulių gamybą uždarė prieš trejus metus. „Kaimo vietovėje sudėtinga rasti darbuotojų, su jais susitarti. Jautėsi ir žaliavos stygius, mūsų krašte žemės ir derliai skurdesni. Tačiau didžiausia problema buvo darbuotojai“, – nutrauktos gamybos priežastis „Ūkininko patarėjui“ vardijo ūkininkas.
Jis užsiminė, kad kai kurie šiaudų granulių gamintojai šiemet pakabino spynas dėl didelių elektros kaštų. „Juk didžiąją gamybos sąnaudų dalį sudaro būtent elektros energija. Jau anksčiau susidarydavo labai nemažai šių išlaidų, o dabar jau net baisu pagalvoti, kiek tai kainuotų. Aišku, gali pagaminti labai brangų produktą, bet ar pavyks jį parduoti? Pavyzdžiui, pas lenkus elektra pigesnė, tai su jais sunkiai gali konkuruoti“, – samprotavo L. Šimėnas.
Kraiką vežė į Skandinaviją
Anykščių r. ūkininkas tvirtino, kad rinka šiaudų granulėms buvo ir tebėra, bet jas parduodavo ne kurui, kaip buvo norėta tik pradėjus gaminti, o kraikui. Daugiausia jo išveždavo žirgams į Skandinavijos šalis, toks kraikas populiarus ir žemyninėje Europoje. „Nedaug parduodavome vietos rinkoje ir kurui, tai nesiekė nė procento visos apyvartos. Su pavieniais pirkėjais reikėdavo suderinti transportavimą, tai atima laiko, be to, lietuviai nori viską pirkti pigiau. Pradėjome bendradarbiauti su suomiais, tiekėme jiems granules kaip kraiką, o kai atsiranda stabilus tiekimas, tai daug geriau nei pavieniai pardavimai“, – aiškino ŪP pašnekovas. Dabar šiaudus ūkininkas palieka laukuose dirvai pagerinti. Jis taiko tiesioginės sėjos technologiją, dažniausiai net nebejudina žemės ir jau bene 6 metus nebenaudoja plūgo.
Didina gamybos apimtis
Kitaip šiaudų granulių gamybos verslas klostosi pas Kupiškio r. ūkininką Algirdą Notkų – šiemet jis pasinaudojo investicine parama ir net išsiplėtė, įrengė naują gamybos liniją. „Dirbame gal jau 9–10 metų. Iš tikrųjų nėra taip paprasta su tomis granulėmis. Gana sudėtinga gamybos technologija, reikia sausų šiaudų, daug stoginių jiems laikyti, rinkos parduoti. Versle laimi kantrumas“, – sėkmės priežastį atskleidė kupiškėnas.
Kadangi šiaudų granulių paklausos Lietuvoje nėra, produkcija eksportuojama į Skandinaviją, Belgiją, Vokietiją, Italiją ir kt. Ūkininkas gamina šiaudų granules gyvūnų pakratams, šieno granules pašarui ir šiaudus mulčiui. „Kurui šiaudų granulės nelabai eina, nors šiek tiek parduodame. Kai Lietuvoje pabrango medienos granulės, tai šiek tiek daugiau perka šiaudų granulių šildymui. Turbūt ir užsienyje šiaudų granules naudoja kurui, bet šioms reikmėms išskirtinio pirkimo visgi nėra. Paklausa šiemet kiek didesnė, bet ji nėra reikšminga, mat ne visi katilai pritaikyti šiaudų granulėms kūrenti“, – aiškino A. Notkus.
Ūkininkas dirba 800 ha, augina javus, tad apie pusę kieko gamybai reikalingos žaliavos ima iš savo ūkio. Dalį šiaudų palieka laukuose kaip organinę trąšą, atitinkamą kiekį žaliavos perka iš kaimyninių ūkių. Pernai perdirbo 2 700 t šiaudų, o šiemet planuoja į granules supresuoti per 4 000 t.
Žiemos sezono metu dirbama 4 pamainomis – visą parą triūsia apie 10 žmonių, per vasarą cechas dirba dviem pamainomis, tada dalis darbuotojų eina prie augalininkystės darbų.
Išbando po toną kitą kurui
Gamybos nestabdo ir Panevėžio r. Ėriškių žemės ūkio bendrovė, kur jau seniai įrengta šiaudų granuliavimo linija. „Pradėjome jau dvyliktą sezoną. Manau, kad užsidarė tie, kurie neturi savo šiaudų. Kadangi bendrovė dirba apie 2 600 ha žemės, mums žaliavos užtenka. Tiesa, iš savo laukų paimame tik kokį trečdalį šiaudų, nes reikia palikti juos kaip organinę trąšą, kitą žaliavos dalį perkame iš aplinkinių ūkininkų“, – teigė bendrovės direktorius Gytis Giedraitis.
Jis minėjo, kad rinkoje problemų nekyla, granules į užsienį išveža tarpininkai, dalį jų parduoda vietoje. Kas mėnesi po maždaug 20 t išsiveža du paukštynai, perka privatus žirgynas ir pan. „Visgi kurui šiaudų granulės Lietuvoje nėra populiarios. Tiesa, dabar susidomėjimas kiek padidėjo, nes pabrango medžio granulės, dažniau klausinėja, kaip kūrenti su šiaudų granulėmis. Vienu momentu, kai buvo labai pabrangusios dujos, irgi daugiau jų pirko kūrenti. Dabar situacija panaši, bet nėra didelių pirkimų, ima po toną kitą pabandyti. Šiaudų granulėms reikia kitokių katilų“, – pastebėjo į alternatyvią veiklą investavusios žemės ūkio bendrovės vadovas.
Jis užsiminė, kad dėl elektros išaugus gamybos kaštams, teko pabranginti granules. Tačiau jų realizacijai tai per daug neatsiliepė. „Vieni perka, kiti – ne, bet produkcijos į sandėlius krauti kol kas nereikia“, – teigė G. Giedraitis. Granulių gamybos cechas dirba dviem pamainomis, čia įdarbinti 7 žmonės, per metus perdirbama apie 3 000 t šiaudų. „Laikausi nuomonės, kad naktį žmonės turi miegoti, todėl naktinių pamainų pas mus nėra“, – tarstelėjo Ėriškių žemės ūkio bendrovės direktorius.
Laukia palankesnio meto
Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
Susijusios temos - skaitykite: šiaudų granuliavimo linijos, Gytis Giedraitis, šiaudų granulės, Remigijus Lapinskas