Kaunas +18,5 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 1 Bir 2025
Kaunas +18,5 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 1 Bir 2025

LŽŪKT Raseinių r. biuro augalininkystės konsultantė R. Juškienė įsitikinusi, kad savo dirvožemį geriau pažinti norės ir daugiau ūkininkų.

Iš ūkininko patirties – dirvožemio tyrimai ne prabanga, o būtinybė

2025/05/31


Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių atsigręžia į svarbiausią savo ūkio išteklių – dirvožemį. Norint užauginti ne tik gausų, bet ir tvarų derlių, vien technikos ar trąšų nepakanka – būtina rūpintis dirvožemio sveikata. Jo gyvybingumą palaiko atsakingas ūkininkavimas: organinių medžiagų papildymas, sėjomaina, tausojamasis žemės dirbimas ir tikslusis tręšimas. Tačiau kaip žmogui būtini reguliarūs sveikatos patikrinimai, taip ir dirvožemio būklė turi būti vertinama periodiškai. Tą puikiai supranta Raseinių rajono ūkininkas, kreipęsis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ir pasirinkęs sveiko dirvožemio tyrimo paketą.

Kodėl dirvožemio sveikatingumo tyrimas?

Ūkininkui buvo svarbu išsiaiškinti savo dirvožemio fizikinę būklę – granuliometrinę sudėtį, tankį ir struktūrą. Šie rodikliai padeda įvertinti, ar dirvožemyje tinkamai cirkuliuoja oras ir drėgmė – tai svarbu augalų šaknų veiklai bei atsparumui užmirkti ir erozijai. Taip pat norėta nustatyti organinių medžiagų kiekį ir kokybę, nes dirvožemis, turintis pakankamą kiekį organinės anglies (Corg) ir humuso, geriau išlaiko šilumą bei drėgmę, yra struktūriškai patvaresnis, mažiau veikiamas suslėgimo, aprūpintas augalams prieinamomis mitybos medžiagomis ir palankesnis mikroorganizmų veiklai.

Anglies ir azoto (C/N) santykis bei mikrobiologinis aktyvumas leidžia įvertinti organinių medžiagų skaidymo (mineralizacijos) intensyvumą, kuris svarbus ne tik mitybos medžiagų prieinamumui augalams, bet ir jų išsiplovimo bei organinės anglies kaupimo strategijoms numatyti. Remiantis tyrimų rezultatais, galima tiksliai nustatyti, kokie organinių medžiagų kiekiai turėtų būti įterpiami siekiant išlaikyti ar pagerinti dirvožemio sveikatą.

Tyrimo metu taip pat nustatomi bendrieji mitybos medžiagų (NPK) kiekiai, azoto kiekis, galintis atsipalaiduoti iš organinių medžiagų per metus, bei augalams prieinamos fosforo, kalio, kalcio ir magnio formos. Katijonų mainų geba ir pH rodiklis suteikia informacijos apie dirvožemio gebėjimą tiekti augalams mitybos medžiagas iš sorbcinio komplekso. Visi šie rodikliai leidžia visapusiškai įvertinti dirvožemio sveikatingumo būklę bei parengti pagrįstą tręšimo (organinio ar mineralinio) ar kalkinimo strategiją.

Ūkininkas norėjo gauti kuo daugiau išsamios informacijos apie savo ūkio dirvožemį, kad pagal tyrimų rezultatus galėtų pasirenti tikslųjį tręšimo ar kalkinimo planą. Taigi, buvo pasirinkta imti 1 jungtinį dirvožemio ėminį iš 3 ha.

Ūkininkaujama intensyviai

Raseinių rajone įsikūręs ūkis  priskiriamas prie intensyviai ūkininkaujančių. Ūkyje dažniausiai naudojamos mineralinės trąšos, tačiau, siekiant pagerinti dirvožemio būklę, auginami ir tarpiniai pasėliai.

Neseniai ūkyje įsigyta tiesioginės sėjos technika, tačiau iki tol buvo taikomas tradicinis žemės dirbimas: arimas plūgu, vėliau pereita prie giluminio noraginio ir diskinio skutimo. Žemės dirbimo būdas dažnai pasirenkamas atsižvelgiant į priešsėlį ir planuojamą kultūrą – žieminiams kviečiams po rapsų ar ankštinių dažniausiai naudojamas diskinis skutikas, tas pats taikoma ir po tarpinių pasėlių. Nors pereita prie tausojančių technologijų, vis dar svarstoma periodiškai taikyti arimą – dėl ligų, piktžolių kontrolės ir poreikio atnaujinti dirvožemio struktūrą. Ūkininkas taip pat domisi anglies kaupimu dirvožemyje, tačiau, prieš imdamasis veiksmų, siekia geriau suprasti proceso specifiką ir įvertinti galimą investicijų grąžą.

Ūkininko laukuose auga žieminiai kviečiai, rapsai, miežiai, taip pat ir vasarojus, kaip antai: kviečiai, žirniai, pupos. Kadangi ūkininkas neatsėliuoja kultūrinių augalų, nusprendė dalyvauti ekosistemoje „Augalų kaita“ ir gauti papildomai lėšų. Siekdamas pagerinti dirvožemio savybes ir įnešti organikos bei maisto medžiagų, apie 7 procentus yra paskyręs žaliajam pūdymui, pupiniams augalams – apie 10 proc. nuo viso deklaruojamo ploto. 

dirvozemis

Kokia ūkio dirvožemio būklė ir rekomendacijos?

Išanalizavus šešis ūkio laukus, nustatyta, kad vyrauja lengvo ir vidutinio priemolio dirvožemiai, pasižymintys normaliu tankiu ir gera, o kai kur net optimalia dirvožemio struktūra. Tokia struktūra laiduoja gerą oro, vandens ir mitybos elementų cirkuliaciją, mažina užmirkimo ir suslėgimo riziką. Daugumoje laukų nustatytas neutralus pH, aukšta katijonų mainų geba bei geras pasotinimas baziniais katijonais. Tai liudija apie aukštą dirvožemio derlumą ir maisto medžiagų prieinamumą augalams. Vis tik, kai kuriuose taškuose nustatytas kalcio trūkumas ir palyginti didelis magnio kiekis, galintis sukelti disbalansą sorbciniame komplekse.

Pavyzdys

Vieno lauko keliose dalyse buvo nustatytas žemokas dirvožemio pH 5,8–6, bei žema katijonų mainų geba. Dirvožemis pilnai pasotintas bazėmis, iš jų 74 % Ca, 16–17 % Mg, 7,6–8,9 %  K. Optimaliausia, kai dirvožemyje vyrauja 55–85 % Ca2+  (2500 kg ha-1), 10–12 % Mg2+  (200–300 kg ha-1), 2–5 % K+.

Nustatyta, kad iki optimalaus kalcio ir magnio kiekių ir jų santykio, dirvožemyje trūksta kalcio, o magnio šiek tiek per daug. Todėl norint subalansuoti kalcio ir magnio kiekius dirvožemyje bei pagerinti dirvožemio struktūrą, rekomenduota įterpti kalcio kartu su trąšomis ar kalkinant (rekomenduota norma 520 kg ha-1 ir 530 kg ha-1 4 metų laikotarpiu). Taip bus išlaikytas kalcio ir magnio balansas, subalansuotas dirvožemio pH ir padidinta katijonų mainų geba bei pagerinta dirvožemio struktūra.

Dirvožemio struktūra
1 paveikslas. Dirvožemio struktūros vertinimas pagal katijonų sorbcinio komplekso vertes. Esant aukštai katijonų mainų gebai, subalsuotam kalcio kiekiui ir neutraliam pH užtikrinamas mitybos elementų prieinamumas augalams arba dirvožemis laikomas derlingu.

Organinės anglies kiekis tirtuose laukuose svyravo nuo žemo iki aukšto, tačiau visuose taškuose nustatytas intensyvus organinės medžiagos skaidymas – žemas C/N santykis ir aukštas mikrobiologinis aktyvumas rodo didelę mineralizaciją. Dėl to net ir dirvožemiuose su pakankamu humuso kiekiu būtina nuosekli organinių medžiagų papildymo praktika. Suminių azoto ir kalio kiekių daugelyje laukų pakanka, tačiau trūksta prieinamos (mineralinės) fosforo formos.

Pavyzdys

Nustatyta, kad vienoje lauko vietoje organinės anglies (arba humuso) dirvožemyje yra mažai, o kitoje – vidutiniškai. Žemi anglies ir azoto santykio rodikliai (C/N) rodo, kad vyksta sparti organinių medžiagų mineralizacija, o aukštas mikrobiologinis aktyvumas rodo, kad dirvožemyje trūksta organinės medžiagos. LŽŪKT rekomenduoja kas metus įterpti efektyvių organinių medžiagų (tai organinės medžiagos, kurios per metus bus mineralizuotos) vienoje lauko vietoje 1765 kg ha-1, kitoje  – 1305 kg ha-1.

Suminių azoto ir kalio mitybos elementų kiekių yra daug, tačiau suminio fosforo – trūksta. Augalams prieinamoje judrioje formoje nustatyta ta pati tendencija: fosforo mažai, o kalio – daug. Rekomenduota padidinti organinės anglies kiekį dirvožemyje įterpiant papildomai, pvz., mėšlo, arba paliekant šiaudus laukuose, auginant tarpinius augalus, kurie turimomis efektyviomis organinėmis medžiagomis atitiktų siūlomas rekomendacijas, tuo pačiu padidės anglies ir azoto santykis ir bus išlaikytas aktyvus mikrobiologinis aktyvumas. Norint užtikrinti pakankamą augalų mitybą, reikėtų subalansuoti judriųjų kalio ir fosforo kiekius, praturtinant dirvožemį fosforu.

Dirvožemio sveikatingumo tyrime įvertinami ne tik rodikliai, padedantys spręsti apie dirvožemio būklę, bet ir pagal gautus P2O5, K2O rezultatus ir humusą, galima pasirengti tręšimo planą kitų metų augalams.

Bendra išvada: tirti ūkio dirvožemiai yra geros ar net labai geros agronominės būklės, o pateiktos rekomendacijos skirtos pagerinti dirvožemio derlumą, ypač tam tikruose laukuose ar jų dalyse.

Ką sako ūkininkas?

„Sunku suvokti tai, ko negali paliesti, pačiupinėti. Todėl tirtis dirvožemius rekomenduoju visiems ūkininkams, nes pamatyti bendrą vaizdą kas jame yra  BŪTINA. Taip tinkama linkme galėsime dirbti, nealindami dirvožemio. Matyt, kaip ir daugumai gavus dirvožemio tyrimų ataskaitas kyla įvairių klausimų, tačiau reikia klausti konsultantų ir atsakymus gausite.“ – įsitikinęs raseiniškis.

Džiugina, kad ūkininkas vykdo sėjomainą, augina tarpinius augalus ir humuso kiekį, kuris 2000 metais buvo mažesnis nei 2 %, o šiuo metu padidintas iki 3–4 %. Sužinojęs,  kad jo laukuose yra mažesnis C/N santykis, kartu su LŽŪKT konsultante planuos veiksmus, kad dirvožemyje anglies ir azoto santykis būtų aukštesnis.

Padėjo priimti duomenimis grįstus sprendimus

Atlikti dirvožemio sveikatos tyrimai atskleidė, kad ūkio laukai pasižymi gera struktūra, neutralia reakcija ir pakankamu maisto medžiagų kiekiu, tačiau didelė organinių medžiagų mineralizacija ir mikrobiologinis aktyvumas reikalauja nuolatinio organinių medžiagų papildymo. Kai kuriuose laukuose būtina koreguoti kalcio ir fosforo balansą, kad būtų užtikrintas optimalus augalų maitinimas ir išlaikytas ilgalaikis dirvožemio derlumas.

LŽŪKT atliekamas dirvožemio sveikatingumo tyrimas padėjo ūkininkui priimti duomenimis grįstus sprendimus, giliau pažinti savo dirvožemį ir kryptingai planuoti ūkio veiklą pagal tvarios žemdirbystės principus.

Plačiau apie dirvožemio paketus – https://sveikasdirvozemis.lt/

 

Rimantė JUŠKIENĖ, LŽŪKT augalininkystės konsultantė Raseinių biuras

Dr. Kristina AMALEVIČIŪTĖ-VOLUNGĖ, LŽŪKT vyriausioji augalininkystės specialistė  

Dalintis