Išleisti Širvėnos ežerą? Leiskite – pinigų duosim!

Užtvankų griovimo vajaus grimasos

Širvėnos ežeras – biržiečių pasididžiavimas, ir tie, kurie bent kartą pabuvojo šiame mieste, supranta, ką jis reiškia Biržams. Šis vandens telkinys suformuotas dar XVI a. didikų Radvilų valdymo laikais, užtvenkus Apasčios ir Agluonos upes jų santakoje, kurios saugojo tvirtoves ir miesto prieigas.

Tai vienas svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų. Širvėnos ežero pusiasalyje išsidėsčiusi viena gražiausių romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje – Astravo dvaro sodyba, į kurią veda Širvėnos ežero tiltas. Viskas susilieja į įspūdingą reginį, kuris glosto akį ir kelia pasididžiavimo jausmą vietiniams gyventojams ir prikviečia nemažai turistaujančių bei poilsiaujančių svečių.

„Jei vilniečiams pasakytų, kad nereikia Gedimino bokšto, taip Biržų gyventojams skamba siūlymas išleisti Širvėnos ežero, kuris yra vienas pagrindinių miesto simbolių, vandenį“, – palygino Biržų rajono savivaldybės paminklosaugininkas Dalius Mikelionis, pridūręs, kad biržiečiams tokia netektis būtų dar skaudesnė.

Istorikas pabrėžė, kad Širvėnos ežero vandenį sulaikanti užtvanka, kurios remontui reikia nemažai pinigų ir savivaldybė to neišgali padaryti, gyvybiškai svarbi miestui: „Jeigu, neduokdie, užtvanka sugriūtų, visas miesto vaizdas pasikeistų, Biržai išnyktų kaip turistinis centras. Liktų pelkės, dumblo krūvos, uodai ir susidarytų antisanitarinės sąlygos. Vytauto Didžiojo laikais čia ir buvo pelkė.“

Valstybinės svarbos problema

Kultūros paveldosaugininkas atkreipė dėmesį, kad Biržų kraštas priklauso karsto regionui, čia juda žemė, susidaro įgriuvos, o Širvėnos ežeras apsaugo miesto centrą nuo smegduobių. „Kai Radvilos užtvenkė vandenis, miesto centre neatsiranda jokių smegduobių, nes visas požemines ertmes užpildė vanduo, o kiek tolėliau – už 500 metrų nuo senamiesčio – žemė griūva. Taigi, užtvanka išsprendė ir šią problemą“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino D. Mikelionis.

Istorikas pasakojo, kad yra išlikusi ir restauruota senoji grafų Tiškevičių statyta užtvanka – labai graži, arkinė, imituojanti romėnų akveduką. Tiesa, šis statinys, įrašytas į Saugomų kultūrinių vertybių registrą kaip Astravo dvaro komplekso dalis, savo funkcijos jau nebeatlieka, bet yra labai patrauklus turistams, juo grožisi ir didžiuojasi, aišku, ir vietos gyventojai.

Tarybiniais metais buvo pastatyta nauja užtvanka, kurią reikia rimčiau remontuoti. Šis hidrotechninis įrenginys taip pat yra gana unikalus, bene vienintelis Lietuvoje. Tai pripažino ir pernai lapkričio pabaigoje Biržuose apsilankęs aplinkos ministras S. Gentvilas. 

„Manau, tai yra valstybinės svarbos dalykas, tad reikia ir valstybinio požiūrio“, – konstatavo ŪP pašnekovas D. Mikelionis.

Pasiūlė išleisti Širvėnos ežero vandenį

Kaipgi valstybinių institucijų atstovai mato biržiečių problemą? „Sunku patikėti, bet mums pasiūlė išleisti Širvėnos ežerą. Rašėme raštus Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, Vyriausybei, kad skirtų pinigų užtvankos remontui, bet kas iš to. Iš AM gavome atsakymą, kad tai būtų netikslinga, nes tai – dirbtinis tvenkinys, geriau jį išleisti. Tam būtų galima gauti pinigų, jų duotų ir teritorijai sutvarkyti. Taigi, išardyti lėšų yra, o remontuoti – ne. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu 400 ha plote neliktų vandens, tik dumblas ir pelkė, pasikeistų visa ekosistema“, – už galvos stvėrėsi Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus inžinierius-melioratorius Rimantas Šikšnys, užtikrinęs, kad savivaldybė neteiks paraiškos Širvėnos ežerui sunaikinti.

Jis tvirtino, kad užtvanka nuolat tvarkoma savivaldybės lėšomis, tačiau jau reikia rimto remonto, o tai vietos biudžetui – per sunki našta. „Šio hidrotechninio statinio būklė nėra katastrofiška, bet reikia keisti perdengimo, šlaitų stiprinimo plokštes, susidėvėjusi yra hidroizoliacija ir t. t. Tarp betoninių plokščių atsirado ertmės, vanduo lenda po jomis, plauna pylimą. Kiek gali laukti, metus, kitus ir pylimas bus paplautas, yra pavojus, kad ežeras gali ištekėti. Kasmet šiek tiek patvarkome ir paremontuojame, bet tai daugiau kosmetiniai darbai“, – redakcijai aiškino savivaldybės administracijos atstovas.

Iš sostinės grįžo tuščiomis 

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 41, 2023 m. balandžio 13 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.