Ispanijoje siautėja keistas AKM virusas

Situacija ir priemonės

Kaip skelbia „National Hog Farmer“, Katalonijos Žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ir maisto departamentas patvirtino rezoliuciją, kuria keičiamos afrikinio kiaulių maro prevencijos ir kontrolės priemonės regione, taip pat pranešama apie 18 naujų teigiamų AKM atvejų Ispanijoje, kuriuos patvirtino Žemės ūkio ministerijos etaloninė laboratorija.

Po pirmojo AKM aptikimo dviem šernams 2025 m. lapkritį šalyje jau nustatyti 103 teigiami atvejai iš 980 ištirtų šernų. Manoma, kad labiausiai užkrėstoje zonoje dar liko apie 200 gyvūnų.

Departamentas siekia sumažinti šernų populiaciją visoje Katalonijoje, ypač paveiktoje zonoje iki 20 km spinduliu. Tuo pačiu metu speciali darbo grupė tęsia šernų gaišenų paiešką 6 km spinduliu, įrengia tvoras ir izoliacinius elementus, taip pat vykdo veterinarinę kontrolę kiaulių ūkiuose, kuriuose ligos atvejų dar nenustatyta.

Katalonijos rezoliucija daugiausia keičia mažos rizikos zonai taikomus apribojimus (nuo 6 iki 20 km), tačiau prideda tam tikrų draudimų didelės rizikos zonai (nuo 0 iki 6 km) ir įtraukia trečią zoną su naujais apribojimais – Collserola gamtos parką.

Nuo sausio 30 d. mažos rizikos zonoje, kol nepasikeis ligos situacija, panaikinamas žmonių patekimo į gamtinę aplinką apribojimas tiek individualiai, tiek ir vykdant organizuotą sporto, edukacinę ar rekreacinę veiklą. Didelės rizikos zonoje, kurioje sutelkti visi iki šiol pranešti teigiami atvejai, apribojimai lieka nepakitę.

Centro lokacija

Ispanijos gyvūnų sveikatos tyrimų centras (IRTA-CReSA) turi vieną svarbiausių Europos laboratorijų, atliekančių gyvo AKM viruso tyrimus, kaip tik veikia netoli vietos, kurioje buvo rasti užkrėsti šernai. Šis centras yra toje 6 kilometrų sanitarinėje zonoje, ribojančioje vietovę, kurioje nustatytas AKM šernų populiacijoje.

Centras veikia pagal griežtą biologinio saugumo sistemą, tačiau grėsmės mastas reiškia, kad net ir į mažai tikėtinus scenarijus žiūrima itin rimtai. Nors nuotėkio hipotezė nebuvo patvirtinta, jos rimtumas lėmė, kad šiam klausimui teikiamas prioritetas. Genetiniai tyrimai kol kas neįrodė, kad Ispanijoje aptiktas virusas atsirado laboratorijoje.

Tarptautinis auditas

Siekiant patvirtinti ar paneigti kilusius įtarimus, į IRTA-CReSA centrą buvo išsiųsta tarptautinė ekspertų komanda. Joje dalyvavo virusologijoje besispecializuojanti veterinarijos gydytoja, AKM referencinės laboratorijos vadovė Vokietijos Friedricho Loefflerio institute dr. Sandra Blome, taip pat du veterinarijos gydytojai iš Belgijos ir Prancūzijos bei du atstovai iš ES referencinės laboratorijos Valdeolmos mieste, Ispanijoje. Kelias dienas ekspertai analizavo biologinio saugumo protokolus, viruso padermės dokumentaciją ir eksperimentų eigą, taip pat AKM genomo sekoskaitos rezultatus.

Kaip aiškina dr. S. Blome, užkrėsti šernai buvo aptikti vos už maždaug 800 metrų nuo laboratorijos, todėl natūraliai kilo klausimų apie galimus viruso patekimo į aplinką kelius. Aptikta padermė yra panaši į AKM virusą, identifikuotą Gruzijoje ir Armėnijoje dar 2007 m., tačiau jos genome yra didelė delecija ir kitos nedidelės mutacijos. Tokių savybių nebuvo aprašyta jokioje kitoje AKM padermėje niekur kitur pasaulyje.

Keistas genomas

Ekspertai taip pat akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog ši padermė buvo naudojama afrikinio kiaulių maro vakcinos tyrimuose, nes toks variantas turėtų būdingų genetinių žymenų. Patikrinimo metu nenustatyta jokių su nuotekų ar atliekų tvarkymu susijusių pažeidimų, taip pat biologinio saugumo procedūrų pažeidimų. Dokumentacija buvo išsami ir atitiko taikomus reglamentus.

Tačiau lieka klausimas dėl viruso kilmės. Mokslininkai negali galutinai nustatyti, ar tai visiškai nauja AKM atmaina. Kaip skelbia beaconbio.org, vis dar nėra visiškai aišku, kaip veikia unikalios AKM 29 genetinės grupės padermė, kuri yra mažiau žinoma nei 2–28 genetinės grupės, cirkuliuojančios kitur Europoje.

Šis žinių trūkumas riboja supratimą apie ligos perdavimo efektyvumą ir išlikimą aplinkoje ir kelia susirūpinimą dėl galimo netikėto geografinio plitimo ar sezoninio amplifikacijos, ypač pavasario veisimosi laikotarpiais, kai paprastai padidėja šernų judėjimas ir populiacijos tankumas.

Ekspertai nuolat bendrauja su virusologais iš kitų pasaulio šalių, tačiau iki šiol niekur nerasta atmaina su identiška delecija. Negalima atmesti galimybės, kad toks virusas jau cirkuliuoja kituose regionuose, pavyzdžiui, Azijoje, tačiau kol kas nėra tinkamų mėginių palyginimui.

Grėsmė rimta

Yra žinoma, kad AKM virusai mutuoja prisitaikydami prie naujų aplinkos sąlygų. Dr. S. Blome portale topagrar.com aiškina, kad šis procesas laboratorinėmis sąlygomis vyksta daug greičiau nei gamtoje, todėl kyla įtarimų, kad analizuojama padermė galėjo kilti iš ląstelių kultūros. Tuo pačiu metu naujasis variantas greičiausiai pasižymi mažesniu patogeniškumu, taigi ir mažesniu virulentiškumu.

„Tačiau tai nebūtinai reiškia mažesnę epizootinę grėsmę. Labai patogeniškais AKM viruso kamienais užsikrėtę gyvūnai paprastai nugaišta maždaug per savaitę ir užkrečia daugiausia per dvėselieną. Susilpnėjusių kamienų atveju sergantys šernai gali išgyventi daug ilgiau ir platinti virusą iki 50 dienų, todėl padidėja jo tolesnio plitimo rizika. Papildomas veiksnys, apsunkinantis ligos kontrolę, yra labai didelė šernų populiacija regione, kuriam taikomi apribojimai“, – sako dr. S. Blome.

Parengė Ričardas Čekutis