Ištikus dienai X – vegetariškas meniu

Moka už rezervavimą

ŽŪM Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešuosius pirkimus įsigyti maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugoms. Šiuo metu maistas valstybės rezervui įsigyjamas pagal rezervavimo sutartis, skelbiant atvirą tarptautinį konkursą, kuris rengiamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino ŽŪM atstovai, sudarius rezervavimo sutartį, tiekėjai neprivalo nuolatos saugoti maisto produktų, tačiau įsipareigoja juos pateikti, kaip tai nustatyta valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytoje rezervavimo sutartyje. Toks valstybės rezervo įsigijimo ir kaupimo būdas gana parankus valstybei, nes taip patiriami mažesni kaštai, o tiekėjams už rezervavimo paslaugas mokamas nustatytas rezervavimo paslaugos mokestis.

Tiekėjo rezervuoti maisto produktai privalo būti sandėliuose, kurie yra Lietuvos teritorijoje. Taip pat įmonės turi sudaryti galimybę ŽŪM atstovams ne rečiau kaip vieną kartą per metus patikrinti tiekėjo galimybes užtikrinti rezervavimo sutartyje nustatyto kiekio ir rūšies maisto produktų rezervavimą per sutartyje nustatytą terminą.

„Kasmet įmonių suinteresuotumas ir įsitraukimas į valstybės maisto produktų rezervo formavimą didėja. Tikimės ir šiemet aktyvių potencialių tiekėjų ir jų pasiūlymų įsigyti maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugas. Tikslios informacijos apie šiame procese dalyvaujančius verslo subjektus teikti negalime, kadangi valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kaip tai numato Valstybės rezervo įstatymo 7 straipsnis“, – akcentavo ŽŪM atstovai.

Ruošiasi dalyvauti

Grūdinių ir ankštinių kultūrų perdirbimo bei kruopų ir dribsnių gamyba užsiimančios bendrovės „Fasma“ prekybos vadovė Gintarė Bubelienė ŪP tvirtino, kad įmonė ruošiasi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir į valstybės rezervą siūlys grikių kruopų, žirnių ir pan. „Jau kelis kartus bandėme įsitraukti į konkursą, bet pirkimai neįvykdavo. Gal nebuvo pasiūlomas reikiamas šių produktų kiekis? Dabar vėl tam ruošiamės ir teiksime reikiamus dokumentus“, – tikino ŪP pašnekovė.

„Fasmos“ atstovė atskleidė, kad prieš kelerius metus įmonė jau dalyvavo sistemoje ir saugojo rezervui skirtus produktus. „Viskas buvo gerai. Dabar sąlygos yra kiek kitokios, apribotos kainos, nustatyta, kad jos negali būti didesnės, bet į konkursą eisime“, – kalbėjo G. Bubelienė.

Anot jos, įmonėms gali būti nepatogu sandėliuose laikyti didelį kiekį produktų rezervui. „Aišku, prekės gali judėti, bet vis tiek sandėlyje privalai turėti tokį kiekį, kokį įsipareigojai saugoti. Būna patikros, todėl reikia pasiūlyti protingą kiekį. Viskas kainuoja, todėl dalyvaudami pirkimuose turime viską įvertinti – kiekius, sandėliavimo kaštus ir t. t.“, – aiškino bendrovės „Fasma“ prekybos vadovė.

Laimėjo konkursą

Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Mindaugas Antanaitis ŪP teigė, kad fabrikas dalyvavo ir laimėjo valstybinio maisto rezervo konkursą. Pagal nustatytas neviešinamas sąlygas bendrovė įsipareigojo saugoti maisto produktų atsargas, kurios būtų panaudotos ekstremaliosios situacijos šalyje atveju.

„Esame dalyvavę maisto rezervo sistemos konkurse ir anksčiau. Negalėtume įvardyti perteklinių ar neįvykdomų konkurso sąlygų, kurios mums būtų kliūtis. Galime išskirti tik tai, kad įsipareigojame saugoti maisto rezervą, o pats pirkimas vykdomas tik tuo atveju, jei šis rezervas būtų panaudojamas, t. y. šalyje atsitikus ekstremaliajai situacijai“, – aiškino Kėdainių konservų fabriko vadovas.

Realus ar formalus?

Vis tik kai kurie verslo atstovai mano, kad valstybės maisto rezervas, kai sudaromos rezervavimo sutartys, yra labiau formalus nei realus. „Situacija tokia, kad rezervas yra formuojamas ne iš realiai perkamų produktų, o sutarčių, kad tie produktai bus saugomi, pagrindu. Įsipareigoji sandėlyje turėti ir jeigu ištiks kokia bėda ar nelaimė, tada iš jo imsi“, – komentavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius.

Anot jo, esant tokiai sistemai, kritiniu atveju didesnio maisto kiekio nebus, nes nėra nupirkto ir sandėliuose saugomo nepajudinamo kažkokio kiekio produktų. Nors valstybės rezervas reikalingas būtent tam, kad kritiniu atveju būtų saugomi ir gyventojams dalijami papildomi produktai.

Kodėl nėra mėsos produktų?

Sprendžiant iš viešai paskelbto maisto produktų, kuriuos norima rezervuoti, sąrašo, išaušus dienai X, iš valstybės maisto rezervo gyventojams būtų pasiūlyti vegetariški produktai. „Manau, kad tai nėra žaliosios mados pasekmė, toks meniu sudaromas greičiau dėl to, kad stinga pinigų“, – pastebėjo LMPA vadovas.

Jis aiškino, kad ilgo galiojimo produktus galima be vargo laikyti sandėlyje, tokiems maisto produktams gal ir paranku sudaryti rezervavimo sutartis, nes bet kuriuo atveju produktai kurį laiką yra sandėliuojami. O mėsos produktų galiojimo laikas yra trumpas, todėl jų ir neperkama rezervui. „Aišku, yra mėsos konservai, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis, bet jų irgi negali rezerve ilgai laikyti, nes jeigu rezervo neprireiks, bus trumpas laikas jiems realizuoti. Be to, lietuviai įprastai konservuotos mėsos daug nevalgo, tad ir dėl to būtų sudėtinga išparduoti mėsos konservus. Todėl mėsos įmonėms dalyvauti šiuose konkursuose nėra prasmės, nebent būtų realus produktų pirkimas“, – konstatavo E. Mackevičius.

Kaip patobulinti?

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.