Ištyrė pesticidų likučius maiste: dauguma mėginių saugūs, bet kai kurie radiniai nustebino

„Naujausia EFSA ataskaita dar kartą patvirtina, kad Europos ūkininkai dirba pagal itin aukštus standartus ir atsakingai naudoja augalų apsaugos produktus. Didžioji dauguma ES rinkoje esančių produktų atitinka visus saugos reikalavimus“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Maistas ES išlieka saugus

2024 m. EFSA iš viso išanalizavo daugiau nei 125 tūkst. maisto produktų mėginių iš ES valstybių, Islandijos ir Norvegijos. EFSA ataskaitoje analizuojami trijų kontrolės programų duomenys: ES koordinuota mėginių atranka, nacionalinės kontrolės programa ir sustiprinta importo kontrolė.

Pagal ES koordinuotą programą 2024 m. buvo ištirti 9842 mėginiai. Jie apėmė baklažanus, bananus, brokolius, kultūrinius grybus, greipfrutus, melionus, saldžiąsias paprikas, vynuoges, alyvuogių aliejų, kviečių grūdus, galvijų riebalus ir vištų kiaušinius. Iš jų 98,8 proc. mėginių atitiko ES teisės aktų reikalavimus. 43,1 proc. mėginių pesticidų likučių neaptikta, o 54,5 proc. mėginių nustatytas vienas ar daugiau likučių, neviršijančių leistinų likučių normų. Leistinas kiekis buvo viršytas 2,4 proc. mėginių, iš kurių 1,2 proc. pripažinti neatitinkančiais reikalavimų.

Tuo metu dauguma ataskaitoje pateiktų mėginių buvo surinkti vykdant daugiametes nacionalines kontrolės programas, kurios papildo ES koordinuotą mėginių atranką, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip maisto produktų svarba prekyboje ar nacionalinėje mityboje, istoriškai didelis likučių kiekis ar neatitikimų atvejai bei pesticidų naudojimo tendencijos. 2024 m. iš daugiau nei 86 tūkst. mėginių 96,7 proc. atitiko ES nustatytas pesticidų likučių ribas. 58,4 proc. šių mėginių pesticidų likučių neaptikta, o 38,3 proc. mėginių nustatyti vienas ar daugiau likučių, neviršijančių leistinų normų. Leistinos ribos buvo viršytos 3,3 proc. mėginių, iš kurių 1,8 proc. pripažinti neatitinkančiais reikalavimų.

Atskirai EFSA ataskaitoje dėmesys skirtas ir medui. ES mastu 2024 m. buvo ištirta 1,5 tūkst. medaus mėginių: 83,6 proc. jų neturėjo pesticidų likučių, 14,3 proc. turėjo likučių neviršijant leistinų ribų, o 0,8 proc. buvo pripažinti neatitinkančiais reikalavimų.

Importuojamuose produktuose pažeidimų – kelis kartus daugiau     

Pagal sustiprintos importo kontrolės programą 2024 m. buvo patikrinta daugiau kaip 39 tūkst. mėginių. Iš jų 3,6 proc. pripažinti neatitinkančiais reikalavimų, todėl tokie produktai į ES rinką nepateko ir buvo sustabdyti pasienyje.

EFSA ataskaitos duomenimis, trečiųjų šalių produkcijos ėminiuose pesticidų likučių normų viršijimų ir reikalavimų neatitikimų nustatyta kelis kartus daugiau nei ES užaugintuose produktuose: neatitikimų dalis siekė 5,2 proc., palyginti su maždaug 1 proc. ES kilmės produktuose.

Tarp produktų, kuriuose dažniausiai nustatyti normų viršijimai, EFSA išskyrė saldžiąsias paprikas, vynuoges, greipfrutus. Didžiausias neatitikimų lygis tarp neperdirbtų produktų nustatytas granatuose, pasifloruose, lapiniuose kopūstuose.

Lietuvoje – pavieniai pažeidimai

2024 m. Lietuvoje pagal ES koordinuotą ir nacionalinę pesticidų likučių kontrolės programas ištirti 645 maisto produktų mėginiai, o 68 iš jų ekologiški. 58,9 proc. mėginių pesticidų likučių apskritai neaptikta, 40,2 proc. mėginių rasta likučių neviršijant normų, o reikalavimų neatitiko 0,9 proc. mėginių. Lietuvoje buvo tirti ir 46 medaus mėginiai, iš jų 43 – vietinės kilmės. Tačiau medus nebuvo įvardytas tarp produktų, kuriuose 2024 m. nustatyti pesticidų likučių normų viršijimai.

Vis dėlto nustatyti keli atvejai, kai vietinės kilmės produktai viršijo leistinas pesticidų likučių normas: glifosato likučiai rasti ekologiškose baltosiose pupelėse bei ekologiškuose grikiuose, chlorpirifosas bulvėse „Vineta“, fluazinamas aptiktas fasuotuose svogūnų laiškuose. Be to, Lietuvoje pakuotoje juodojoje arbatoje aptikta rotenono – tai ES nepatvirtinta augalų apsaugos produktų veiklioji medžiaga.

„EFSA duomenys kasmet rodo, kad didžioji dauguma Europos ir Lietuvos ūkininkų laikosi taisyklių, o vartotojus pasiekia saugus maistas. Tačiau būtent todėl turime labai aiškiai atskirti sąžiningai dirbančius ūkininkus nuo šešėlinės rinkos. Pavyzdžiui, chlorpirifoso turinčių augalų apsaugos produktų Lietuvoje legaliai įsigyti ar naudoti negalima, todėl jo radimas vietinės kilmės produkcijoje kelia pagrįstų klausimų dėl galimo neteisėto naudojimo bei nelegalios prekybos. Tokiems atvejams negali būti jokios tolerancijos, nes jie kenkia ir vartotojų pasitikėjimui, ir sąžiningai dirbantiems ūkininkams, ir visam žemės ūkio sektoriui“, – sako Z. Varanavičienė.

Tiesa, daugiau pažeidimų Lietuvoje taip pat nustatyta importuotuose produktuose. Tarp ryškiausių atvejų – iš Kazachstano importuoti grikiai, kuriuose nustatytas didelis glifosato kiekis, iš Egipto importuotos šaldytos smulkintos raudonosios paprikos su chlorfenapyro, chlorpirifoso, lambda-cihalotrino, buprofezino ir dimetoato likučiais, taip pat ekologiškos šaldytos braškės iš Ukrainos, kmynų ir kalendrų sėklos iš Indijos, mandarinai iš Albanijos bei apelsinai iš Egipto.

„Dalis produktuose aptiktų medžiagų Europos Sąjungoje jau seniai nebeleidžiamos dėl galimos rizikos žmonių sveikatai bei aplinkai. Tai rodo, kad griežta importuojamų produktų kontrolė išlieka būtina siekiant užtikrinti vienodus saugos standartus tiek ES ūkininkams, tiek į Europos rinką patenkantiems produktams iš trečiųjų šalių“, – teigia Z. Varanavičienė.

Aukšti standartai turi galioti visiems rinkos dalyviams

EFSA ataskaitos duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje jau veikia aukštą vartotojų apsaugos lygį užtikrinanti, mokslu pagrįsta pesticidų likučių sistema. Todėl ypač svarbu užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą jos taikymą visiems rinkos dalyviams, nepriklausomai nuo produkto kilmės.

Anot Z. Varanavičienės, svarbu pabrėžti, kad ES pesticidų likučių sistema yra grindžiama rizikos vertinimu ir jau dabar užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, todėl pagrindinis prioritetas turėtų būti jos nuoseklus taikymas, o ne papildomas griežtinimas.

„CropLife Lietuva“ informacija