Jau skinsime upelių renatūralizacijos vaisius

Po lietingo sezono ūkininkai tvirtina neva jau srebiantys aplinkosaugininkų sumanytos upelių renatūralizacijos pasekmes, dėl kurių ima brandinti mintį kreiptis į aplinkos ministrą kompensacijų. Specialistai teigia nesistebintys, kad tvinsta laukai: jie jau anksčiau perspėjo, kad, akmenimis ir kelmais užvertus ištiesintus upelius-melioracijos griovius, kitaip ir būti negali – tik laukų pelkėjimas. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) neigia, kad ūkininkų skundai dėl patvinusių laukų, apsemtų žiočių ar sugadintų drenažo sistemų yra susiję su atliktais renatūralizacijos darbais.

Lieja skundus

Iš įvairių Lietuvos vietovių ūkininkų girdisi skundai dėl tvinstančių laukų ir patiriamų nuostolių, kuriuos jie sieja ir su upelių renatūralizacija. Kiek tai galėtų būti verta pinigine išraiška – žemdirbiai teigia neskaičiavę. O projektui „Vandens telkinių būklės atstatymas upių vagų renatūralizavimo priemonėmis“, kurį įgyvendina AAA, atseikėta apie 6,9 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Kas gi slypi po renatūralizacijos procesu, kurį projekto sumanytojai ir įgyvendintojai vadina švelniuoju? Ūkininkų akimis, tai – sureguliuotų upelių, tapusių melioracijos grioviais, atskirų atkarpų užvertimas akmenimis ir medžių kelmais, esą pridarant žalos žemdirbystei ir „įsisavinant“ didžiulius pinigus. Aplinkosaugininkų apibūdinimas sudėtingesnis: „Įrengiant švelniąsias renatūralizavimo priemones siekiama paspartinti upių atsistatymo (natūralizacijos) procesus, biologinės įvairovės didėjimą ir kartu upės ekologinės būklės gerėjimą. Norint tai įgyvendinti, pirmiausia reikia atstatyti sunaikintą upių vagų morfologiją – sietuvas, sraunumas, duburius, užutekius, rėvas, seklumas ir kitas formas. Upių vagose išardant esamas patvankas, hidrotechninius statinius, dedant didelio skersmens riedulius, įtvirtinant medžio kelmus, formuojant akmenų metinius ir bunas keičiamas tėkmės pobūdis.“

Bėdos išplaukė į paviršių

Jau ne tik žemdirbiai pastebi, kad didėja takoskyra tarp praktikų ir teoretikų. Pastarųjų virtualūs pasiūlymai ir sprendimai vis dažniau pribloškia praktikus, kurie savo kailiu jaučia tokių teorijų pasekmes. Ir upelių renatūralizaciją tiek realiai dirbantys ūkininkai, tiek specialistai vadina teoriškai gražiu sumanymu, tačiau realybėje iš to gamtai reikšmingos naudos esą mažai, o žemdirbiams – daug bėdų. Teigiama, kad jos į paviršių išplaukusios šiemet, kai daug kur būta smarkių liūčių.

Panevėžio rajono, kur renatūralizacijos priemonės pritaikytos Alantos, Įstro, Aptekos, Juostos, Upytės, Marnakos ir Nevėžio upių atkarpose, grūdininkas Ovidijus Pečeliūnas „Ūkininko patarėjui“ sakė šiemet jau išvydęs upių renatūralizacijos padarinius. „Į Upytės upę primėtė akmenų, sukėlė vandens lygį, po liūčių vanduo lėčiau išbėga, nes sulėtinta tėkmė, tad apsėmė laukus, kur turime apie 30 ha avižų“, – apie skandinamą derlių dar javapjūtės metu kalbėjo ūkininkas.

Jo manymu, toks aplinkosaugininkų projektas kvepia absurdu, tam pritaria ir patyrę melioratoriai, bet jie bejėgiai prieš Aplinkos ministerijos sprendimus. „Mums susidaro įspūdis, kad tai tėra tik pinigų įsisavinimas. Nieko sau projektas – 200 km melioracijos griovių renatūralizuoti už beveik 7 mln. Eur, vadinasi, vienam kilometrui tenka daugiau nei 30 tūkst. Eur“, – apmaudo neslėpė O. Pečeliūnas.

Žiotys skendi vandenyje

Kitas Panevėžio krašto ūkininkas Kęstutis Čiūras redakcijai teigė iš arti matąs, kas vyksta ištiesintuose upeliuose ir aplink esančiuose laukuose, – vyras ne tik ūkininkauja, bet ir užsiima drenažo sistemų remontu, jas plauna. „Kol tie upeliai nebuvo užversti akmenimis, tol drenažas dar pusėtinai veikė. O šiemet po didelių liūčių drenažo žiotys liko apsemtos, nes vandens nutekėjimas buvo sumažintas. Kol buvo sausa, problemų dar nematėme, bet kai daugiau palijo, jos išlindo – tręšiant, purškiant pasėlius, juolab per javapjūtę, nes atsirado masiškai užmirkusių laukų, kurių ūkininkai dėl to nebesugebėjo nukulti“, – pasakojo K. Čiūras.

Jis dar detaliau paaiškino, ką išvysta, kai ūkininkai ar bendrovės jį pasikviečia aiškintis patvinusių laukų priežasčių: „Melioracijos sistemos, kurios pagal projektus turėjo būti apie 20 cm virš vandens, tik po smarkių liūčių ir polaidžio metu galėjo būti trumpam dalinai apsemtos, o dabar jos beveik nuolatos skendi vandenyje – 30, 50 ar 60 cm. Koks gali būti drenažo sistemos darbas, jeigu žiotys taip apsemtos. Tik retai, sausringu periodu, šiek tiek išlenda iš vandens, bet juodas darbas jau būna padarytas, nes javai ar kitos kultūros neužauga per savaitę ar mėnesį.“

Po tokių vaizdų ūkininko mintyse kirba klausimas, ar tai nėra kenkimas užtvindytų laukų savininkams, kurie patiria nemažai žalos? Melioracijos sistemų tvarkytojas pastebėjo dar vieną įdomų dalyką: „Pašalus, kai drėgna žemė būna neužsnigta, atsitinka dar kitos bėdos – sutrūkinėja 1,5–2 metrų ar dar giliau esantys melioracijos vamzdeliai. Kodėl taip atsitinka? Melioracijos sistema neveikia, nes vamzdeliai kone ištisus metus būna užpildyti vandeniu, esant drėgnam rudeniui ir pašalus be sniego, visa tranšėja peršąla, o apačioje gulintis vamzdelis tiesiog suplėšomas gabalais.“

Galvoja apie kompensacijas

Žemdirbiai jau ima galvoti, ar dėl patvinusių laukų ir patirtų nuostolių nereikėtų raityti skundų aplinkos ministrui ir prašyti kompensacijų. Gal net ir kolektyvinius ieškinius teikti. „Kai „žaliųjų“ nuomonė buvo vienareikšmė ir neapskundžiama, taip dabar ir klostosi. Jeigu kaupsis šimtai tūkstančių ar milijonai nuostolių, gali atsirasti ūkininkų ieškinių. Aišku, mūsų žemdirbiai nėra tiek susivieniję, kad teiktų kolektyvinius ieškinius, bet kas galėtų paneigti, jog taip ir bus“, – samprotavo K. Čiūras.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Redakcijos ir Kęstučio ČIŪRO nuotraukos

Vida TAVORIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: upelių renatūralizacija, tvinsta laukai, pelkėjimas, drenažo sistemos