Ashburn +2,9 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +2,9 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

Jaunimas savivaldos politikoje – nykstanti rūšis?

2022/12/19


Beveik nepastebimai artėja 2023 m. kovo mėnuo ir nauji savivaldos rinkimai. Deja, dėmesio jiems Lietuvoje vis dar stokojame. Gal tik Vilnius po Mykolo Majausko apsisprendimo kandidatuoti ir Šiauliai su Šilutės rajonu, kuriuose iškilo galimos korupcijos istorijos, šiek tiek sudomino visuomenę. Net ir Kaune nevyksta nieko įdomaus, o pagrindiniai klausimai, kelių turų reikės Visvaldui Matijošaičiui būti išrinktam meru ir kiek balsų gaus „Vieningas Kaunas“ miesto taryboje, menkai keičia esmę. Tiesa, šiek tiek dėmesio skirta ir Vytauto Grubliausko perbėgimui pas socialdemokratus. Dar turime mero institucijos reformą ir visuomeninių komitetų nunykimą po Rinkimų kodekso, Politinių organizacijų įstatymo ir vietos savivaldos įstatymų pakeitimo, bet šie instituciniai pokyčiai išimtis, o ne taisyklė. Taigi, galime sakyti, kad tik tiek žinome apie rinkimus, paveiksiančius visą šalį ir 60 savivaldybių. Diagnozė aiški: savivalda yra terra incognita, tad šįkart pakviesiu patyrinėti ją vienu svarbiu aspektu. Pakalbėkime apie savivaldoje nykstančią rūšį – jaunimą.

Kas tas jaunimas?

Turiu pripažinti, kad įžvalgos, kurias Jums netrukus pateiksiu, yra ribotos. Pasakyti, kas yra jaunas žmogus, nėra lengva, nes jaunystė – be galo individualus reiškinys. Neretai vyresni žmonės savo vidine spinduliuojančia energija tiesiog triuškina jaunus žmones. Net ir teisės aktai apibrėžia skirtingą amžių. Štai jaunuoju ūkininku gali būti žmogus iki 40-ies metų, pirmojo būsto paramos programa galioja asmenims iki 36 metų, o pagrindinis jaunimo politiką formuojantis įstatymas jaunimą apibrėžia kaip asmenis nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Būtent tokio amžiaus žmones ir laikykime jaunimu.

Kodėl savivaldoje reikia jaunimo?

Viena vertus, jaunimas, kaip ir bet kuri visuomenės dalis, turi būti reprezentuojamas tiek nacionaliniu, tiek municipaliniu lyg­meniu. Jeigu savivaldybių tarybose ar kandidatų į jas sąrašuose jaunų žmonių nėra, nukenčia demokratija. Kita vertus, savivalda gali būti ne tik praktinės politikos mokykla, bet ir erdvė, kurioje galima padaryti realių pokyčių ir stiprinti mūsų valstybę. Šviežio kraujo atėjimas, jeigu tik tas kraujas nestokoja išminties ir energingumo, gali būti ypač naudingas regionų plėtrai. Galiausiai dalyvavimas savivaldos politikoje brandina jauną žmogų ir padeda jam tapti solidžiu piliečiu. Tokių piliečių mums labai reikia, nes neišvengiamai kas nors turės tiek valstybėje, tiek savivaldoje priimti sprendimus, lemsiančius plėtrą. Be kompetentingos pamainos lyderystės krizė yra labai reali. Galiausiai neretai ir pati visuomenė tikina, kad laukia, kol jauni žmonės stos prie valstybės vairo. Suma sumarum – mums reikia jaunimo savivaldoje.

Ar jaunimui reikia savivaldos?

Deja, panašu, kad jaunimui savivalda nėra tokia aktuali ir įdomi. Net ir pastangos įtraukti jaunimą į savivaldos procesus yra nesėkmingos. Štai 2018 m. birželį Seimas nusprendė sudaryti sąlygas kandidatuoti į savivaldybių tarybas nuo 18 m., taip kandidatui keliamas amžiaus cenzas sumažėjo dviem metais. Iš dalies taip reaguota į 2017 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) parengtą savivaldybių sudėties analizę, kuri parodė, kad iš visų savivaldybių tarybų narių vos 0,4 proc., arba 6, tarybų nariai buvo jaunesni nei 24 metų. Reikia pastebėti, kad rinkimai vyko 2015 m., tad per šį laiką dalis tarybos narių galėjo „pasenti“ ar atsisakyti mandato, bet net ir įvertinus šias aplinkybes, situacija buvo tikrai prasta ir reikėjo imtis priemonių. Tikėtasi, kad rinkimų kartelės sumažinimas gali padidinti jaunų tarybos narių gretas, nes mažinant cenzą, didėja potencialų kandidatų skaičius. Deja, panašu, kad šis lūkestis nepasiteisino.

Devynių savivaldybių analizė

Nusprendžiau patyrinėti, kokių rezultatų davė ši reforma, ir palyginti 2015 m. ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus. Iš 60 šalies savivaldybių pasirinkau 9 skirtingo tipo savivaldybes, iš kurių susidarė trys grupės. Pirmoji grupė buvo kaimiškos savivaldybės, į kurias pateko Alytaus r., Anykščių r. ir Akmenės r. savivaldybės. Antroji grupė buvo miestietiškos savivaldybės. Į šią grupę pateko Alytaus miesto savivaldybė, Kauno savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybė. Na, o trečiąją grupę – urbanizuotas savivaldybes, sudarė Utenos rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kauno rajono savivaldybė.

Deja, 2018 m. rezultatai analizuotose savivaldybėse nenudžiugino. Kalbant apie kaimiškas savivaldybes, kandidatų iki
29 metų amžiaus skaičius Akmenės rajone susitraukė nuo 26 iki 11, Alytaus rajone – nuo 20 iki 14, Anykščių rajone – nuo 28 iki 17, o išrinktų į tarybas jaunuolių Akmenės rajone nebeliko, Alytaus ir Anykščių rajonuose sumažėjo nuo 2 iki 1 tarybos nario kiekvienoje savivaldybėje.

Nesužavėjo rezultatai urbanizuotuose savivaldybėse. Kaišiadorių rajone jaunų kandidatų skaičius, palyginus 2015 m. ir 2019 m. savivaldos rinkimus, sumažėjo nuo 28 iki 13 kandidatų. Tiesa, 2019 m. į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybą išrinkta Rugilė Grendaitė, kai 2015 m. tokių politikų net nebuvo. Kauno rajone kandidatų skaičius traukėsi nuo 52 iki 15, o išrinktų tarybos narių skaičius paaugo nuo 0 iki 2. Utenos rajone kandidatų skaičius sumažėjo nuo 32 iki 24, tačiau 2019 m. čia į savivaldą išrinkti net 3 jauni politikai, kai 2015 m. tokių nebuvo.

Net ir miestuose padėtis neatrodo labai gera. Tik Kaune iš nagrinėtų savivaldybių kandidatų į miesto tarybą skaičius išliko toks, koks buvo. Tiek 2015 m., tiek ir 2019 m. čia savo sėkmę rinkimuose išbandė 24 jauni politikai. Tačiau išrinktų jaunų politikų skaičius sumažėjo nuo 3 iki 2. Atsižvelgiant į faktą, kad kalbame apie antrą pajėgiausią šalies miestą, kuriame gausu universitetų ir dėstomi politikos mokslai, tokie skaičiai atrodo nuviliantys. Alytus ir Šiauliai taip pat nenustebino. Alytuje kandidatų skaičius sumažėjo nuo 61 iki 43, o Šiauliuose krito drastiškai – nuo 87 iki 38. Jeigu Alytuje per abejus rinkimus buvo išrinktas bent 1 jaunas kandidatas į miesto tarybą, tai Šiauliuose tokių nebuvo nei per vienerius rinkimus.

Kokios priežastys lemia esamą situaciją?

Priežasčių, kodėl jaunimas tolsta nuo savivaldos, yra nemažai. Nemažą smūgį jaunimo pasitikėjimui politika sudavė
2016 m. įvykusi Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ istorija. Taip pat neigiamą impulsą duoda ir visuotinis visuomenės senėjimas. Galiausiai ir pati savivaldos politika laikoma mažiau prestižine nei veikla nacionalinėje politikoje. Savo vaidmenį vaidina ir menka jaunimo politinė branda bei patriotinių jausmų nykimas. Jauni politikai, nors ir ne visada, bet neretai stokoja politinės brandos ir linksta kandidatuoti su avantiūristinėmis politinėmis jėgomis. Pavyzdžiui, 2015 m. gausios jaunų kandidatų gretos į Šiaulių miesto tarybą kandidatavo su Andriaus Šedžiaus politine jėga, kuri neturėjo didelių politinių perspektyvų. Natūralu, kad jauni politikai liko už savivaldybių tarybų borto. Tad ir nusivylė politine veikla.

Vietoje išvadų

Gali būti, kad jaunus žmones į savivaldą gali pritraukti jos pokyčiai. Šiandien savivaldybių tarybos yra beveik savanoriška veikla, tačiau joms tapus realiomis darbo vietomis situacija galėtų keistis iš esmės. Todėl labai svarbu stebėti tendencijas, kaip keisis jaunų kandidatų į Seimą gretos po to, kai buvo sumažintas kandidatų į Seimą amžius. Viliuosi, kad jaunimas taps politiškai geriau reprezentuojamas. Kita vertus, vien amžius savaime nėra joks privalumas. Jeigu jauni žmonės bus politiškai neraštingi ir nebrandūs, jų patekimas į valdžią padarys daugiau žalos nei naudos. Todėl mums visiems linkiu politiškai brandaus jaunimo.

 

ŪP apžvalgininkas Audris NARBUTAS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte ...
2023/02/03

Darbdaviai apie VIKO Veterinarijos studijų programos absolventus

Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigusių veterinarijos studijas absolventų įsidarbinimas siekia beveik 93 proc. Taigi, darytina išvada, kad absolventai yra paklausūs darbo rinkoje, nes studijos glaudžiai susijusios su realiomis profesinėmis situ...
2023/02/03

Žemės ūkiui skirto roboto bandymai nustebino: valdyti paprasta kaip žaislinę mašinėlę

Lietuvoje pradėtas pirmojo Lietuvoje tokio tipo žemės ūkio darbams skirto roboto testavimas ir darbuotojų mokymai. Pernai rudenį pasirašyta atstovavimo sutartis su šias autonomines mašinas gaminančia Olandijos bendrove „...
2023/02/03

Novatorė pasidalino patarimais, kaip sutaupyti: derėtų planuoti išlaidas

Ekonominė situacija padarė didžiulę įtaką kiekvieno namų ūkio finansinei būklei. Augančios maisto produktų, paslaugų, žaliavų, energetikos, degalų kainos lėmė, kad kasdieniams ir įprastiems pirkiniams gyventojai išleido ženkliai mažiau, neg...
2023/02/03

Prieš 90 metų Žemaitkiemio dangų nušvietė svečias iš kosmoso

Prieš 90 metų, 1933 m. vasario 2 d. 20 val. 30 min. Aukštaitijoje, virš Žemaitkiemio miestelio, Ukmergės apskr. (dabar Ukmergės r.), dangų nušvietė svečias iš kosmoso – krentantis meteoritas.
2023/02/03

Buvęs Anykščių rajono meras pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorės apeliacinį skundą, iš dalies jį patenkino ir buvusį Anykščių rajono savivaldyb...
2023/02/03

Sodininko vasaris

Darbai, darbai... Ir kada gi bus galima stabtelėti pailsėti, ramiai pagurkšnoti arbatos, pasvajoti, pasnūduriuoti... Jei dalį darbų nudirbote iš rudens ar žiemos pradžioje tai dabar jų turėsite žymiai mažiau, o laisvo laiko žymi...
2023/02/03

LSMU Gyvulininkystės instituto vadovas: „Siekis – pritraukti kuo daugiau jaunų mokslininkų“

LSMU Gyvulininkystės institute dr. Artūras Šiukščius dirba jau bemaž tris dešimtmečius, administracinį darbą – 15 metų, Instituto direktoriumi – pastaruosius metus. Vienu pagrindinių savo tikslų vadovas laiko paska...