Jaunimo pasirinkimai prasilenkia su darbdavių poreikiais

Pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. ribą ir buvo 7,5 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aktyviausiai darbuotojų ieškojo maisto, baldų, medienos, metalo, popieriaus, gumos ir plastiko gaminių įmonės.

Didžioji dalis siūlomų darbo vietų (apie 80 proc.) skirta kvalifikuotiems darbuotojams, o aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis per metus išaugo beveik penktadaliu. Labiausiai ieškoma mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų.

Trūksta techninių profesijų darbuotojų

Darbdaviams ypač sudėtinga rasti stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatorių – pakavimo, medienos apdirbimo, maisto, plastiko bei popieriaus gamybos įrenginių specialistų. Paklausa taip pat lenkia pasiūlą elektromechaninių ir elektroninių įrenginių specialistų srityje – trūksta elektrikų, elektromonterių, elektromechanikų. Ne mažiau jaučiamas kvalifikuotų metalo apdirbimo darbuotojų stygius: staklių operatorių ir derintojų, šaltkalvių, įvairių mechanikų.

„Inžinerinės ir technologijų krypties specialistų paklausa Lietuvoje gerokai viršija pasiūlą – tokių profesijų darbuotojams šiemet skelbta daugiau darbo vietų nei registruota tokio darbo ieškančių klientų. Įmonės, siekdamos išlaikyti konkurencingumą, ne tik vykdo užsakymus, bet ir aktyviai investuoja į efektyvumo didinimą bei automatizaciją“, – teigė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Jaunimo pasirinkimai ir rinkos poreikiai

Nepaisant augančių galimybių, jaunimas vis dar vangiai renkasi inžinerines ir technologines profesijas.

Pasak I.Nomeikienės, tam įtakos turi istoriškai susiformavę stereotipai apie gamybos sektorių – jis dažnai siejamas su fiziniu, monotonišku ir mažiau prestižiniu darbu. Nors realybėje šiuolaikinė gamyba yra stipriai automatizuota, naudojanti robotiką, dirbtinį intelektą ir pažangias technologijas, šis įvaizdis tarp jaunimo dar nėra pakankamai pasikeitęs. Jauni žmonės dažniau renkasi darbą biuruose arba paslaugų sektoriuje.

Papildomą iššūkį kelia ir tai, kad reikšminga dalis jaunimo neturi profesinio pasirengimo – daugiau nei pusė (53,7 proc.) darbo ieškančių asmenų iki 29 metų neturi jokios kvalifikacijos.

Švietimo sistemoje – geri pokyčiai

Vis dėlto stebimi teigiami poslinkiai švietimo srityje. Inžinerijos ir technologijų studijas renkasi vis daugiau studentų – pernai pirmakursių dalis (18,4 proc.) viršijo Europos Sąjungos vidurkį (14,6 proc.).

2025 metais Lietuvos aukštosios mokyklos parengė apie 3 tūkst. šios srities absolventų. Universitetuose ir kolegijose taip pat augo priimamų studentų skaičius.

Praktinės patirties reikšmė

Keičiant besimokančio jaunimo požiūrį į profesijas didžiausią poveikį moksleiviams priimant sprendimus dėl ateities turi praktinės, realios veiklos, kurios leidžia ne tik išgirsti apie profesijas, bet ir jas išmėginti.

Anot I. Nomeikienės, vien teorinių žinių nepakanka – didžiausią įtaką jaunimo karjeros sprendimams daro praktinė patirtis. Efektyviausiomis priemonėmis laikomos profesinio veiklinimo iniciatyvos: karjeros dienos, susitikimai su specialistais, praktikos bei „šešėliavimo“ veiklos.

Regioniniuose karjeros centruose taip pat stiprinamos individualios ir grupėms konsultacijos, kurios padeda moksleiviams geriau pažinti savo gebėjimus, interesus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl ateities.

„Siekiant mažinti inžinerinės ir technologijų krypties specialistų trūkumą būtina nuosekliai keisti visuomenės požiūrį į technines profesijas, stiprinti profesinį orientavimą ir skatinti glaudesnį švietimo bei verslo bendradarbiavimą“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

Tikimasi, kad didesnis dėmesys praktiniam mokymuisi ir realiam darbo sąlygų pristatymui ilgainiui paskatins daugiau jaunų žmonių rinktis inžinerines ir technologines specialybes, kurios šiandien yra vienos paklausiausių darbo rinkoje.

Užimtumo tarnybos informacija