Javapjūtė tampa verslo egzaminu: kodėl vieni ūkiai uždirba, o kiti ne?

Pasak UAB „Dotnuva Baltic“ vykdančiojo direktoriaus Dangio Valaičio, Lietuvos žemės ūkis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė iš esmės: „Jeigu imtume 90-uosius metus, vienas žmogus galėdavo apdirbti 20-40 hektarų, o tuo tarpu moderniame ūkyje šiandien – 150-250 hektarų.“

Šis pokytis atspindi ne tik technikos ir technologijų pažangą. Jis rodo, kaip keitėsi ūkių požiūris į efektyvumą, planavimą ir investicijas.

Šių metų javapjūtė: ką jau rodo pirmieji signalai?

Nors galutiniai rezultatai paaiškės pasibaigus sezonui, pirmieji javapjūtės duomenys leidžia įvertinti pagrindines tendencijas. Skirtinguose regionuose situacija skiriasi dėl nevienodo kritulių kiekio, dirvožemio sąlygų ir kitų veiksnių. „Šiemet javapjūtė anksčiau prasidėjo šiaurinėje Lietuvos dalyje. Pietų ir centrinėje Lietuvoje situacija atrodo gerai, o didžiausias susirūpinimas išlieka Vakarų Lietuvoje, kur augalus paveikė drėgmės trūkumas ir pavasarinės šalnos”.

Anot D. Valaičio, bendras šalies grūdų derlius gali būti panašus arba šiek tiek didesnis nei pernai. „Šiuo metu tikėtina, kad Lietuvoje pasieksime panašų arba iki 5 proc. didesnį derlių nei praėjusiais metais. Didžiausio potencialo tikimasi iš grūdinių kultūrų.

Tačiau tikrąjį rezultatą parodys uždirbtas ūkio pelnas, o tam įtakos turi ne tik derliaus nuėmimo darbai, bet ir visi anksčiau priimti sprendimai”.

Javapjūtė – visų metų sprendimų rezultatas

Pasak D. Valaičio, geriausių rezultatų pasieks ne tie ūkiai, kuriems pasisekė su orais, o tie, kurie buvo tinkamai pasirengę sezonui. Didelę reikšmę turėjo apgalvota sėjomaina, taikomos technoloogijos, pakankami technikos pajėgumai ir ir galimybė laiku atlikti sėjos ir augalų apsaugos darbus.

„Šiemet buvo ne viena situacija, kai svarbiausius darbus reikėjo atlikti per itin trumpą laiką. Javapjūtės metu matome tą patį: kelias dienas saulėta, paskui vėl lietūs. Todėl laimi tie ūkiai, kurie gali greitai nuimti derlių ir turi pakankamus technikos, grūdų džiovinimo pajėgumus. Apie galutinį derlių dar kalbėsime po mėnesio, tačiau jau šiandien galime vertinti, ar visi sprendimai iki javapjūtės buvo priimti teisingai.“

Galutinę produkcijos savikainą lemia ir tai, kada ir kokiomis kainomis įsigytos trąšos bei augalų apsaugos priemonės, kaip tai tiksliai ir efektyviai buvo panaudota laukuose.

Pelningumą šiandien lemia ne hektarai

Dažnai manoma, kad konkurencinį pranašumą užtikrina tik didelis ūkio dydis. Tačiau praktika rodo, kad tai nebėra pagrindinis sėkmės veiksnys. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad augančios technikos, trąšų, energijos ir darbo jėgos sąnaudos verčia ūkius daug atidžiau vertinti ūkio sprendimus.

D. Valaitis atkreipia dėmesį, kad sektoriaus ekonomika pasikeitė iš esmės. „Kas uždirba šiandien? Tas ūkis, kuris investavo į našumą, susimažino darbuotojų skaičių, perėjo į tikslumą ir pradėjo dirbti pagal žemėlapius.“

Investicijos į techniką taip pat turi būti labai tiksliai apskaičiuotos: „Stovinti technika vertės nekuria. Ji nuvertėja, už ją mokamas lizingas, todėl kiekviena investicija turi atitikti realius ūkio poreikius.“

Per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio technika pabrango maždaug 30 proc., o trąšų rinkoje ūkininkai susidūrė su itin dideliais kainų svyravimais. „Kai grūdų kainos buvo nukritusios iki maždaug 190 eurų už toną, daugeliui ūkių pelningumas tapo rimtu iššūkiu. Pastaraisiais mėnesiais kainos atsigavo iki maždaug 245 eurų už toną, todėl nuotaikos rinkoje šiek tiek optimistiškesnės.“

Technologijos nebėra konkurencinis pranašumas, jos tampa būtinybe

Šiuolaikiniuose ūkiuose technologijos jau nebėra konkurencinis pranašumas, o būtina sąlyga efektyviai dirbti. Vis dažniau naudojami tiksliojo ūkininkavimo sprendimai, automatinio vairavimo sistemos, palydoviniai duomenys, lauko žemėlapiai ir įvairūs analitiniai įrankiai.

Automatinio vairavimo sistemos, kurios prieš du dešimtmečius buvo retenybė, šiandien tapo įprasta modernios technikos dalimi ir leidžia sumažinti persidengimus, sutaupyti iki 15 proc. darbo laiko bei apie 10 proc. kuro sąnaudų.

Tačiau, pasak D. Valaičio, dar svarbesnė už pačias technologijas tampa jų generuojama informacija. Derlingumo žemėlapiai leidžia labai tiksliai įvertinti kiekvieno lauko potencialą. Remdamiesi šiais duomenimis ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo, sėjos ar kitų agronominių veiksmų, o kartais išsiaiškina, kad tam tikrų plotų dirbti tiesiog neapsimoka.

Svarbiausias pokytis Lietuvos žemės ūkyje prasidėjo tuomet, kai ūkininkai pradėjo remtis duomenimis. Šiandien kombainai, traktoriai ir kita technika jau seniai tapo ne tik darbo įrankiais, bet ir didelio kiekio duomenų (”big data”) rinkimo platformomis. „Duomenų rinkimas yra pagrindinė ūkio užduotis. Jeigu šiandien jų nenaudojame ir nežinome, kaip panaudoti, po kelerių metų dirbtinis intelektas viską išanalizuos ir pasiūlys sprendimus“, – teigia jis.

Dotnuva Baltic informacija