Jeigu mėgstate gražią lapiją – rinkitės pilėjas

Rūšys – panašios ir skirtingos

Pilėja (Pilea) – dilgėlinių šeimos augalas. Šios genties priskaičiuojama net 602 rūšys.

Pilėjų stiebai daugiausia tiesūs arba svyrantys. Smulkūs žiedeliai, žalsvi arba rausvi, įsiterpę lapų pažastyse, varpų ar smulkių kuokštelių formos. Jos natūraliai paplitusios tropikuose, išskyrus Australiją. Pabandykime iš arčiau pažvelgti į vieną kitą rūšį ir veislę.

Paprastoji pilėja (Pilea cadierei) – 40 cm aukščio augalas elipsiškais, iki 8–10 cm ilgio ir 5 cm pločio lapais su trimis išreikštomis gyslomis, kurias skiria sidabrinis paviršius.

„Paprastąją pilėją, dėl pilkšvo atspalvio dar vadinamą aliuminio augalu, itin tinka auginti ne tik kambariuose, bet ir žiemos soduose ar šiltnamiuose, jos gali driektis kaip sodri kiliminė danga arba galima sodinti į didesnius konteinerius, kur jos gražiai svyra“, – atkreipė dėmesį K. Balnytė.

Pilea nummulariifolia, paplitusi Rytų Indijoje ir Pietų Amerikoje, namus gali pripildyti sodrios žalumos, liaunos šakelės yra šliaužiančios arba šiek tiek svyrančios.

Pilea peperomioides – žaismingas augalas apvaliais lapais, atsparus temperatūrų pokyčiams ar kitokiam aplinkos poveikiui. Tai kiek kitokios išvaizdos, stiebu augantis augalas, Kinijoje vadinamas pinigų augalu.

Pilea spruceana – lapai pūsliškai išsipūtę, rausvai rudi, pakenčia saulę, Pilea libanensis – svyrančioji augalo rūšis, Pilea mollis įspūdinga gruoblėta lapų struktūra, Pilea microphylla gali gražiai padengti dirvą

Viena už kitą įspūdingesnės ir pilėjų veislės: ‘Watermelon’ raštais primena arbūzą, ‘Globosa’ – bene vienintelė žydinti patraukliomis rutulinėmis, rausvomis gėlytėmis, ‘Silver Cloud’ – sidabrine lapų spalva, ‘Minima’ – žemesnio ūgio (15–20 cm) veislė smulkesniais lapais, ‘Norfolk’ – margaraštės pilėjos.

Pusiau šešėlyje

K. Balnytės teigimu, pilėjų lapų įvairovė – stulbinanti: vienų lapai raštuoti, margi, kitų – vienspalviai ar su daugybe žalių atspalvių, lygiais ar plaukuotais lapalakščių pakraščiais. Vienos pilėjos – pailgai ovaliais ar lancetiškais, kitos – apvaliais lapais, lygiu paviršiumi arba raukšlėtais... Tačiau vien savybė būdinga visoms, nelygu dydis (nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų) ir forma ar spalva, – lapai išsidėstę pražangiai.

Tos pilėjos, kurių lapai plaukuoti, nors ir nedilginantys, yra jautresnės, o kurios standžiais lapais, tos atsparesnės temperatūrų svyravimams ir kt.

Pilėjų vazonėlius reikėtų statyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, jas auginti pusiau šešėlyje. Gražiausiai šie augalai atrodo vasarą laikomi netoli palangės ar balkone. Oro temperatūra žiemą turėtų siekti bent 10 °C.

Šiuos augalus reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Substratas turėtų būti drėgnas, bet nepermirkęs. Ne pro šalį lapus apipurkšti vandeniu. Pilėjas laistyti patartina minkštu vandeniu, žiemą – saikingai. Tręšti geriau tinka skystomis trąšomis.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad, jei pilėjoms per sausa, gali apnikti voratinklinės erkutės arba miltuotieji skydamariai.

Šios gėlės dauginamos viršūniniais auginiais, o kartais ir lapeliais – ištisus metus, o gali ir pačios pasisėti.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

123rf nuotr.

„Rasų“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.