Jeigu neapgenėjote šilauogių rudenį – ruoškitės pavasarį

Kaip ir vaismedžiams, pasak sodo profesionalų, šilauogėms genėti tinka ir ruduo, ir pavasaris. Apkarpyti šakeles galima net vasarą, nuskynus derlių. Vis tik geriausia šiuos uogakrūmius genėti anksti pavasarį, kovo mėnesį, prieš brinkstant pumpurams. Šiltos dienos ir šaltos naktys stabdo augalų vegetaciją – tad tai geriausias laikas imtis sekatoriaus. Genėti rekomenduojama saulėtu ir sausu oru.

Pavasarį apkarpyti krūmus patogu dėl dar vienos priežasties. Kol nėra lapų lengviau pastebimos negyvos, bet dar nesumedėjusios šakelės. Jas, taip pat menkavertes šakas pirmiausia ir reikėtų pašalinti.

Jaunų šilauogių krūmelių genėti nereikėtų, tik po 2–3 metų galima nukirpti prie žemės nulinkusias šakas. Nereikia pakirpti ir ką tik pasodintų uogakrūmių sodinukų, ne taip kaip kitus vaismedžius ar vaiskrūmius.

Jam reikia duoti laiko sustiprėti, todėl pirmaisiais metais išskinami žiediniai pumpurai augalui neleidžiama derėti. Tada augalas visas maisto medžiagas skiria naujiems stiebams ir šakelėms auginti. Antrais metais jau galima leisti sunokinti pirmą uogų derlių, o trečiaisiais ir ketvirtaisiais – krūmas derės dar gausiau.

Pirmą kartą derančių šilauogių krūmelius apgenėti galima po ketverių metų. Nuo tada tai daryti teks kasmet. Kodėl? Priežastis paprasta – sumažinus derančių stiebų skaičių, uogos užauga stambesnės ir kokybiškesnės. Geram šilauogių derliui užauginti pakanka 5–6 derančių šakų.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.