JK galutinai uždraudė gyvų ūkinių gyvūnų transportą iš salų. Ar tai atsilieps ES?

Po ilgus dešimtmečius trukusių diskusijų ir aktyvistų mitingų pagaliau priimtas įstatymas uždraudė iš Anglijos, Škotijos ir Velso eksportuoti gyvus gyvūnus, įskaitant galvijus, avis ir kiaules, skirtus skersti ir penėti.

JK yra pirmoji Europos šalis, įvedusi tokį draudimą. „Tai įmanoma tik dabar, kai JK išstojo iš Europos Sąjungos, ir neleis gyvūnams patirti stresą, išsekimą ir sužalojimus ilgose ir nereikalingose ​​eksporto kelionėse“, – tvirtinama JK vyriausybės pranešime spaudai ir pabrėžiama, kad šis žingsnis padidins gyvūnų gerovės standartus.

Nuo šiol ūkiniai gyvūnai bus skerdžiami tik šalyje veikiančiose skerdyklose ir tai, pasak britų valdžios, sustiprins jų, kaip „gyvūnų mylėtojų tautos ir pasaulio lyderės gyvūnų gerovės srityje, poziciją, padidins britų mėsos vertę bei padės augti ekonomikai“.

Nauji pakeitimai nepalietė veisimui ar varžyboms skirtų gyvūnų transportavimo. Tokius gyvūnus gabenti leidžiama, jei jie vežami laikantis jų gerovę saugančių teisinių reikalavimų.

Gyvų naminių gyvūnų eksporto draudimas yra dalis plačiau apimančių pastangų stiprinti ūkinių gyvūnų ir paukščių gerovę. Jau anksčiau buvo įvesti įstatymais numatyti kiaulių, vištų dedeklių ir mėsinių vištų gerovės kodeksai, uždrausta vištas dedekles laikyti įprastuose narvuose, priimtas įpareigojimas skerdyklose įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Vyriausybės duomenimis, nuo 7-ojo dešimtmečio iš Didžiosios Britanijos tolesniam auginimui arba skerdimui išvežta iki 40 mln. ūkinių gyvūnų, įskaitant avis, veršelius ir kiaules. Pačiame eksporto įkarštyje per tokius jūrų uostus, kaip Doveryje, Ramsgeite ir Braitlingsyje, kasmet buvo transportuojama po milijoną gyvulių.

Po „Brexit“ nuo 2020 m. gruodžio mėn. iš JK gyvų gyvūnų eksportas jau buvo sustabdytas. Tačiau nevyriausybinės organizacijos baiminosi, kad kol draudimas nėra įteisintas įstatymais, gali eksportas būti atnaujintas.

Kol šalies valdžia ir gyvūnų gerovės organizacijos džiūgauja dėl „istorinio“ įstatymo, o daugelis ūkininkų organizacijų šį draudimą priima ramiai, kai kurios jų grupės perspėja, kad bet kokie reikšmingi gyvų gyvūnų eksporto reglamentavimo pakeitimai gali turėti didelį poveikį JK maisto sektoriui, rašoma portale „Farminguk“. Velso ūkininkų sąjunga (FUW) pareiškė, kad gyvo eksporto draudimas gali „atimti pagrindinį gelbėjimosi ratą“ iš avių augintojų.

Atrajotojų sveikatos ir gerovės (RH&W) grupės, kurios nariai atstovauja visai tiekimo grandinei, pirmininkas Nigelas Milleris dar 2021 m. perspėjo, kad siūlomas gyvų gyvūnų eksporto draudimas gali turėti toli siekiančių pasekmių, kurias vyriausybė turi numatyti, įskaitant regioninių skerdyklų pajėgumų kūrimą. Organizacija laikėsi pozicijos, kad Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas turi prisiimti atsakomybę už šio draudimo poveikį verslui.

N. Millerio nuomone, temperatūros stebėsenos ir vėdinimo sistemos įdiegimas tolimojo susisiekimo transporto priemonėse buvo viena iš teigiamų gerovės naujovių, kurias rėmė teisės aktai.

NFU pozicija

Anksčiau gyvūnų kelionės užtrukdavo iki 60 valandų, kol, pavyzdžiui, prasidėjusios Škotijoje, pasiekdavo skerdyklą arba ūkį Ispanijoje ar Italijoje. Suprantama, jos keldavo pavojų gyvūnų gerovei, nes jie dažnai buvo transportuojami perpildytuose konteineriuose, patirdavo stresą, išsekimą, alkį ir dehidrataciją. Be to, kelionės kartais buvo atidedamos, dalis gyvūnų nugaišdavo dėl kilusio gaisro ar nuskęsdavo jūroje.

Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) šių metų vasarį pritarė, kad labai svarbu siekti aukščiausių gyvūnų gerovės standartų ir sutiko, kad gyvūnų skerdimas JK yra tinkamiausias būdas, tačiau baiminosi, kad vyriausybės draudimas eksportuoti gyvus ūkinius gyvūnus gali būti neproduktyvus.

NFU vyriausiasis patarėjas gyvulininkystės klausimais Johnas Royle'as sakė, kad politinis NVO spaudimas uždrausti gyvų gyvulių eksportą buvo daromas maždaug 20 metų, todėl jo nestebina vyriausybės sprendimas. Tačiau pastebi ir tai, kad ūkininkai, kurie į žemyną siųsdavo penėti skirtų avių krovinius, susidurs su pelningo verslo pabaiga.

Iki šiol britų ūkininkai galėjo tenkinti didelę paklausą iš Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų ūkininkų, kita vertus, įvedus draudimą, ūkiniai gyvūnai iš Rytų Europos gali būti gabenami daug didesniais atstumais.

J. Royle'as sutinka, kad kelionės laikas buvo per ilgas, tačiau tvirtina, kad gyvūnų teisių gynėjų grupės šiuo klausimu „suvaidino per didelį vaidmenį“.

Per pastaruosius kelerius metus NFU buvo parengusi garantijos schemos planus, skirtus eksportuojamų gyvulių gerovei apsaugoti. Juose buvo numatyta, kaip užtikrinti trumpesnį kelionės laiką, kaip išvengti tolesnių kelionių ir kaip greičiau apdoroti. Tačiau vyriausybė jų pasiūlymą atmetė.

Palaikydama JK tikslą tapti pasauline gyvūnų gerovės lydere, NFU vis tik išreiškė susirūpinimą, kad dėl įstatymo ūkininkai atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su kolegomis iš šalių, kuriose vis dar leidžiama eksportuoti gyvus gyvūnus, skirtus skersti ar penėti.

Pavyzdžiui, Airijos ūkininkai priklauso nuo gyvų, ypač pieninių veršelių, eksporto ir kasmet tūkstančius jų išsiunčia į Ispaniją, Prancūziją, Belgiją ir Nyderlandus. Ironiška, bet ES ūkininkai gali siųsti savo gyvus gyvūnus, ypač pienines telyčias, į JK, nors ir taikomi tam tikri apribojimai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.