Jūrinio vėjo elektrinių parkas skęsta dar nepastatytas

Našta konkurencingumui ir vartotojams

VK baigė Seimo nutarimu pavestą atlikti „Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto įgyvendinimo“ auditą. Jo rezultatai rodo didėjančią riziką, kad iki numatyto termino – 2030 m. – vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje nebus pastatytas ir elektros energijos gaminti nepradės, todėl būtina priimti svarbius sprendimus dėl projekto ateities.

Posėdžiui pasibaigus, AK pirmininkas Artūras Skardžius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad VK patvirtino visus nuogąstavimus dėl galimų rizikų ir atskleidė dar daugiau negerų dalykų. „Visų pirma, esminės sąlygos buvo pažeistos jau konkurso metu – partneris, kuriam buvo atiduoti 49 proc. naudos, kompanija „Offshore wind farm 1“, išvis neprisidėjo prie projekto įgyvendinimo, o pagal sutartį turėjo gauti 49 proc. naudos. Kitas partneris – „Ignitis renewables“ – turi 51 proc. naudos. VK paskelbė, jog dar vykstant konkursui slapta buvo sutarta, kad kompanija „Offshore wind farm 1“ pabėgs iš projekto. Tai reiškia, kad jos dalyvavimas buvo fiktyvus. Tai esminis konkurso sąlygų pažeidimas. Visa 60 mln. Eur investicija yra tik iš „Ignitis renewables“, nors 49 proc. šios sumos turėjo atkeliauti iš partnerio. Tai taip pat yra didelis pažeidimas. Projektas dabartinėmis kainomis pabrango 600 mln. Eur – iki 2,8 mlrd. Eur“, – aiškino A. Skardžius.

Jis taip pat patikslino, kad išvestinė grąža sumažėjo žemiau leistinos normos – žemiau 4 proc. Valstybės valdomoms įmonėms yra numatyti 5 proc. Anot AK pirmininko, tai turėjo įvertinti dar Energetikos ministerija. Kitas melas, kurį bandoma įteigti, – esą šis projektas įgyvendinamas kaip komercinis, tačiau taip negali būti, nes elektros energija rinkoje būtų per brangi.

„Nėra sutarčių dėl elektros realizavimo pastačius šį parką, ir nėra sutarčių dėl finansavimo, o lėšų reikia 2,8 mlrd. Eur šios dienos kainomis, bet gali siekti ir daugiau nei 3 mlrd. Eur, – kalbėjo A. Skardžius. – Mat šis jūrinio vėjo elektrinių parkas bus statomas iki 2030 m. Pabrangimas neišvengiamas dėl infliacijos, pasiūlos, paklausos ir kitų dalykų. Matome daug nežinomųjų ir didžiausias nuogąstavimas, kad be socializuotų kaštų, perkeltų vartotojams, šis projektas neįgyvendinamas. Jie dabar, visais būdais vengdami atsakomybės dėl sustojusio projekto, bando teigti, kad tai vis dar komercinis projektas, nors neturi jokių tai pagrindžiančių faktų. Neturi nei naudos kaštų analizės, nei finansavimo sutarčių, nei, galų gale, sutarčių dėl elektros energijos realizavimo. Išleista 60 mln. Eur, už 52 mln. Eur prisiimta finansinių įsipareigojimų. Tai tiek jau įklimpta į šį projektą, o jo vadovas Darius Maikštėnas, siekdamas išvengti atsakomybės, kurios buvo pareikalavęs premjeras Gintautas Paluckas, sustabdžius projektą maždaug prieš pusmetį, bandydamas išsukti savo kailį, jau pradėjo sudarinėti naujas sutartis, dar labiau klampinančias į komerciškai neatsiperkantį projektą.“

Anot ŪP pašnekovo, galimas vienintelis kelias, kaip su laivu „Independence“, kuris „Klaipėdos naftos“ buvo pradėtas kaip komercinis projektas, po to kaštai socializuoti, t. y. perkelti vartotojams. Už aną projektą permokėta milijardas eurų, o šis projektas, jeigu kaštai bus socializuoti, užaugins kainas verslui, įmonėms ir bus našta konkurencingumui bei didesnė našta paprastiems vartotojams dėl didelio energetinio skurdo.

Dėmesio verti komentarai

Savo nuomonę dėl šios aktualijos pareiškė ir vienas iš audito iniciatorių „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Auditas veikia! – apsidžiaugė jis. – Mes taip ir sakėme – auditai yra būtini. Kai kuriais atvejais jie gali pasufleruoti, ką galime daryti geriau, o kartais – ar išvis verta tęsti. Jūros vėjo parko projekto vystytoju faktiškai tapo ne leidimą turinti bendrovė. VK skelbia baigusi vieno didžiausių šalies energetinių projektų – 700 MW jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje – auditą. Jei ne mūsų inicijuotas auditas, ši istorija galėjo turėti visai kitokią baigtį ir pasekmes. Paradoksalu tai, kad projektą iš esmės vykdo ne leidimą turinti UAB „Offshore wind farm 1“, o jos akcininkė UAB „Ignitis renewables“. Tai, anot ekspertų, tikrai didina rizikas. Skelbiama, kad dėl brangstančių konstrukcijų ir įrangos projekto vertė išaugo 27 proc. ir jau siekia 2,8 mlrd. Eur. Tuo pat metu investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc. Ir tai jau panašu į krachą – neapsimoka.“

R. Žemaitaitis teigė, kad VK tvirtina, jog dabartinėmis rinkos sąlygomis projektas per daug rizikingas. Mat išvadose taip pat sakoma, kad 2025 m. „Ignitis renewables“ atliko tik 3 proc. suplanuotų tyrimų, nors už specializuotų laivų atvykimą ir paruošimą sumokėta 2,9 mln. Eur, arba 73 proc. visų tų metų tyrimo išlaidų. „Pasitvirtino tai, ko bijojome – visa ši investicija yra vienas didžiulis klaustukas ir rizika kone kazino lygio. Taip lošti mūsų energetika, ateitimi, pinigais tikrai nedera“, – įsitikinęs R. Žemaitaitis.

A. Skardžius, apibendrindamas valstybinio audito išvadas, retoriškai klausė, ar tai energetinė nepriklausomybė, ar milijardinė apgaulė. Pasak AK pirmininko, auditas atskleidė faktą, kuris gana skandalingas – paaiškėjo, jog, dar nesibaigus 2023 m. pavasarį paskelbtam konkursui, buvo žinoma, kad pirmojo jūrinio vėjo parko projekte „Igničio“ partneris „OW Offshore, S.L.“ ketina trauktis iš projekto. Ir tai – ne gandai. Tai esą oficialus įrodymas, kad tuometis energetikos ministras Dainius Kreivys apie tai galėjo žinoti, bet šis „kreivas“ projektas vis tiek buvo stumiamas toliau, lyg nieko nebūtų nutikę.

„Kodėl „Ignitis“ negalėjo laimėti konkurso vienas pats? – klausė A. Skardžius ir pats atsakė. – Todėl, kad konkurso sąlygose aiškiai buvo nustatytas reikalavimas dalyviui turėti jūrinio vėjo projektų vystymo patirtį, o tai reiškia, kad „Igničiui“ – būtinas partneris. Štai dėl ko ir pasirinktas „OW Offshore, S.L.“. Be jo „Ignitis“ apskritai nebūtų galėjęs dalyvauti konkurse. Neabejotina, kad tuometis energetikos ministras D. Kreivys tikrai žinojo, jog „Ignitis Renewables“ partneris „OW Offshore, S.L.“ dar iki aukciono pabaigos buvo priėmęs sprendimą pasitraukti iš projekto. Kitaip tariant, konkurso nugalėtojas konkurso sąlygas atitiko tik formaliai – realiai reikalavimą užtikrinantis partneris jau buvo „susipakavęs lagaminus“. Tai kelia rimtų klausimų dėl konkurso skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos bei paties konkurso teisėtumo.

Kai strateginio projekto partneris traukiasi dar iki aukciono pabaigos, o ministras nutyli – tai nebe klaida, tai sąmoningas rizikų slėpimas. Klausimas lieka vienas – kiek dar buvo nuslėpta?“

Institucijoms – konkretūs klausimai

Pasėdyje dalyvavęs Seimo narys Aidas Gedvilas, nors ir nėra AK narys, teigė pastarosiomis dienomis girdintis nemažai nuogąstavimų, kad VK išvados dėl pirmojo jūrinio vėjo parko projekto nuguls valdininkų stalčiuose ir bus patyliukais numarintos. „Noriu atsakingai pareikšti, kad taip neatsitiks, – viešojoje erdvėje vėliau komentavo A. Gedvilas. – VK pateikti faktai apie galimą konkurso organizatorių klaidinimą, veiklą be leidimo, dešimčių milijonų eurų iššvaistymą, pasitraukusį „patyrusį partnerį“, neaiškius sprendimus dėl tyrimų, pablogėjusius projekto finansinius rodiklius ir institucijų nevykdytą priežiūrą yra pernelyg rimti, kad būtų ignoruojami. Todėl Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kuriai vadovauju, oficialiai kreipėsi į visas atsakingas institucijas – Vyriausybę, Finansų ir Energetikos ministerijas, Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), Lietuvos energetikos agentūrą (LEA), „Ignitis grupę“ ir jos dukterines įmones. Joms pateikėme konkrečius klausimus apie partnerio pasitraukimą ir informacijos slėpimą nuo reguliuotojo (VERT), sprendimus, kuriais valstybinė įmonė prisiėmė 100 proc. kaštų, o privatus partneris – iki 49 proc. pelno, veiklą be leidimo ir akivaizdų įstatymo pažeidimą, nevykdytą VERT priežiūrą, LEA nesugebėjimą fiksuoti realios projekto eigos, milijoninius tyrimus, kurių rezultatas – vos 3 proc. atliktų darbų, žymiai išaugusias projekto kainas ir kritusią investicijų grąžą, stebėtojų tarybos ir ministerijų atsakomybę už sprendimus ir jų nepriežiūrą. Kiekviena institucija privalės pateikti įrodymus ir paaiškinimus. Terminai yra nustatyti, o jų laikymąsi griežtai prižiūrėsime. Ir tai tik pradžia.“

A. Gedvilas įsitikinęs, kad šio strateginio projekto likimas negali būti sprendžiamas už uždarų durų ir negali tapti dar vienu prarastu šansu Lietuvai. „Visuomenei bus pateikti visi paaiškinimai ir skaičiai“, – užtikrino Seimo narys. Jis taip pat pastebėjo, kad šio projekto sumanytojai ir įgyvendintojai akimirksniu susiorientavo ir jau pradėjo... sveikinti VK išvadas, lyg ne jie patys būtų atsakingi už rastus pažeidimus.

Paviešinti negeri dalykai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.