Jūrų kiaulė – retas Baltijos žinduolis, kurio išlikimas stringa Aplinkos ministerijos dvejonių tinkluose

Jūrų kiaulė – paslaptingas gyvūnas

Paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena) – tai Baltijos jūroje gyvenanti mažųjų banginių rūšis. Išvaizdą šie gyvūnai labiau panašūs į delfinus, tačiau mažesni ir stambesni. Apvalainos jūros kiaulių galvos bei buki žandikauliai slepia kastuvo formos dantis, nugara driekiasi trikampio formos pelekas. Jūrų kiaulės gyvena nedideliuose būriuose iki 10 individų, kurie tarpusavyje bendrauja naudodami skirtingus spragtelėjimo bei švilpimo garsus. Kaip ir banginiai vandenyje orientuojasi naudodami echolokaciją.

Jūrų kiaulės pasižymi išskirtiniu intelektu, tačiau yra ypač atsargūs bei drovūs gyvūnai, tad juos retai pavyksta pamatyti gamtoje. Jos mažiau smalsauja ir domisi žmogaus veikla, todėl norėdami aptikti jūrų kiaules mokslininkai naudoja autonominius hidrofonus – specialius prietaisus, įrašinėjančius povandeninius aukšto dažnio garsus.

Ar turime ką saugoti?

Diskusija, ar išvis turime ką saugoti jau tęsiasi ne vienus metus. Tarpukario metais jūrų kiaulės neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto. Tačiau nuo 2000 m. Lietuvoje iki šiol buvo žinomi vos du šio gyvūno žūties atvejai. Jūros kiaulių gausumas visoje Baltijos jūroje tirtas 2011-2012 m. tarptautinio projekto LIFE SAMBAH metu. Lietuvos vandenyse projekto metu akustinius duomenis rinko vos 9 iš 300 visoje Baltijos jūroje patalpintų hidrofonų, tačiau net ir toks nedidelis prietaisų skaičius užfiksavo šių gyvūnų lankymąsi Lietuvos vandenyse. Taip pat jūrų kiaulės buvo stebėtos ir 2022 m. gruodžio mėnesį jūrinės vėjo energetikos vystymui paskirtoje Baltijos jūros teritorijoje. Tarpušvenčiu čia fiksuoti net 6 jūros kiaulių apsilankymai.

Neginčijamu šių žinduolių buvimo Lietuvos teritorijoje faktu galime laikyti ir š.m. balandžio 17 d. fiksuotą trečiąjį žūties atvejį, kuomet pakrantėje ties Nida buvo rastas negyvas jūrų kiaulės patinėlis. Ištyrę žuvusį gyvūną Lietuvos jūrų muziejaus specialistai konstatavo, jog mirties priežastimi tapo plaučių uždegimas bei helmintų (apvaliųjų kirmėlių) sukelta bronchų obstrukcija arba sakant paprasčiau – visiškai nusilpęs gyvūnas nesugebėjo išgyventi.

„Padėti negalime leisti išnykti“

Kur padėsime skyrybos ženklą? Kritiškai sumažėjusi Baltijos jūros kiaulių populiacija yra vienas iš tiksliausių visos Baltijos jūros būklės atspindžių. Visuomeninė gamtosaugos organizacija Lietuvos gamtos fondas (LGF) ragina nelikti abejingiems. 2022 m. LGF bei tarptautinių gamtosaugos organizacijų parengtą peticiją dėl jūrų kiaulės apsaugos priemonių taikymo pasirašė net 120 tūkst. gamtos mylėtojų, tačiau panašu, kad lemiamą žodį šio žinduolio apsaugos planuose ištars būtent Aplinkos ministerija (AM).

„2024-2025 m. Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija bei Estija planuoja stebėti šiuos prie išnykimo ribos Europoje atsidūrusius gyvūnus, tačiau be visų šalių įsitraukimo net dalyje Baltijos jūros tai padaryti gali būti ypatingai sudėtinga arba visai neįmanoma, – teigia gamtosaugininkas Robertas Staponkus.

Būtent tikslių duomenų stoka ir lemia realių apsaugos priemonių aktualumą bei efektyvumą, tad plataus masto monitoringas Baltijos jūroje – šiuo metu svarbiausias žingsnis siekiant išsaugoti jūros kiaules. „Neramina tai, kad nors AM ir buvo patvirtinusi konkrečius paprastosios jūros kiaulės (Phocoena phocoena) išsaugojimo planus, tačiau atsiradus galimybei prisidėti prie realių veiksmų girdimos dvejonės. Iš gamtosaugos perspektyvos klausimų nekyla – tarptautinio monitoringo galimybė privalo būti išnaudota“, – pabrėžia R. Staponkus.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Viršelio nuotr.: Paprastoji jūrų kiaulė (Schweinswal Ostsee Fjord ir Baelt)