Ką būtina žinoti užsakant matininko paslaugas?

Kaip pasirinkti matininką?

Asmenys (žemės sklypų savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti asmenys ar statytojai), norėdami atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi kreiptis į tokius matavimus atliekantį specialistą – matininką.

Dažniausiai žmonės kreipiasi į tame rajone, kuriame yra žemės sklypas, dirbantį matininką. Tačiau tai nėra privaloma sąlyga, matininkas savo paslaugas gali teikti visoje šalies teritorijoje.

Renkantis, ar pasirinkus matininką, rekomenduojama pasitikrinti, ar jis turi galiojantį  kvalifikacijos pažymėjimą, tai yra teisę vykdyti profesinę veiklą ir atlikti darbus. Tokia informacija yra viešai skelbiama Licencijų informacinėje sistemoje, kurią galima rasti per nuorodą https://www.licencijavimas.lt/, skiltyje „Licencijų paieška“ įvedus žinomus paieškos duomenis, taip pat Atvirų duomenų portale (https://data.gov.lt/).

Šiuo metu yra 2020 asmenų, turinčių galiojančius matininko kvalifikacijos pažymėjimus.

Pažymėtina, kad matininko paslaugų įkainiai nėra fiksuoti, darbų kaina yra matininko ir paslaugos užsakovo susitarimo dalykas, todėl skirtingų matininkų paslaugų kainos gali skirtis.

Pasirinkus konkretų matininką, labai raginame su juo raštu sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbų atlikimo sąlygos, terminai bei atsiskaitymo už paslaugas tvarka. Sutartis suteikia tam tikras garantijas dėl paslaugų kokybės, o dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kokius darbus matininkas turi atlikti?

Dėl darbų pradėjimo paslaugos užsakovas matininkui turi pateikti turimus žemės sklypo dokumentus. Jeigu pateikiami ne visi būtini dokumentai, matininkas dėl jų kreipiasi į kompetentingas institucijas, pvz., VĮ Registrų centrą, NŽT.

Turėdamas visus būtinus dokumentus, matininkas organizuoja žemės sklypo ženklinimo darbus – teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kviečia besiribojančių žemės sklypų savininkus į žemės sklypo ženklinimą, vyksta į vietą atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą (specialiais matavimo prietaisais nustatomos sklypo ribos, posūkio taškuose įkalami riboženkliai) ir kartografuoja vietovėje esančią situaciją.

Po žemės sklypo ženklinimo yra rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri per elektroninę Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ yra pateikiama tikrinti NŽT arba VĮ Registrų centrui (atvejai reglamentuoti teisės aktuose). NŽT žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo procesas yra centralizuotas, žemės sklypų kadastro duomenų bylos skirstomos specialistams automatizuotai, taip yra užtikrinama vienoda, teisės aktais pagrįsta žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo kokybė.

NŽT specialistui patikrinus pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius joje trūkumų,NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo suderina šioje žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą žemės sklypo planą ir tada rengiamas sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Jeigu patikrinimo metu yra nustatomos klaidos, byla yra grąžinama matininkui trūkumams pašalinti. Matininkų daromų klaidų (pažeidimų) pobūdis yra labai įvairus. Dažnai nustatoma, kad žemės sklypų ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, kartografuoti duomenys – miško naudmenos – neatitinka Miškų valstybės kadastro duomenų, neišlaikytos kviestinių asmenų informavimo procedūros ir pan.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas (nuo žemės sklypo ribų paženklinimo iki žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre, jeigu nenustatoma klaidų NŽT tikrinimo metu ir žemės sklypo kadastro duomenų byla negrąžinama klaidoms ištaisyti) vidutiniškai užtrunka apie 4 mėnesius.    

Kas kontroliuoja matininkų veiklą?

Teisės aktų nustatyta tvarka matininkų veiklos priežiūrą vykdo NŽT.

Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauti 22 fizinių ir juridinių asmenų skundai dėl matininkų galimų veiklos pažeidimų, iš kurių 10 atvejų matininko veiklos pažeidimų nebuvo nustatyta, o 9 atvejais, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, buvo taikytos poveikio (įspėjimai su įpareigojimais ištaisyti nustatytus pažeidimus) ir (ar) prevencinės (konsultacijos, metodinės pagalbos suteikimas) priemonės. Dėl 3 skundų dar vyksta tyrimas.

NŽT, vykdydama matininkų priežiūrą, vadovaujasi principu „ne bausti, bet padėti“, tačiau tai nereiškia, kad neliks nepastebėti šiurkščius pažeidimus darantys matininkai. Vienas iš tokių atvejų – nustačius galimus matininko dokumentų klastojimo atvejus, dėl jų buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūrą, kur šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

NŽT informacija