Kabina akmenį po kaklu

Skurdins

Vis tenka kartoti, kad ES piliečiai susitarė ir pamatinėje Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtino pagrindinius BŽŪP tikslus, kurie, iš vienos pusės, įpareigoja užtikrinti pakankamus tiekimus už vartotojams priimtinas kainas ir stabilizuoti rinkas, iš kitos – nurodo „didinti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą, tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas“.

Galbūt atsiras sugebančių įrodyti priešingai, tačiau, mano įsitikinimu, BŽŪP lėšų 2028–2034 m. mažinimas 20 proc. (apie 90 mlrd. Eur) neabejotinai turės neigiamą poveikį pažangai, racionaliai žemės ūkio plėtotei ir t. t., o kartu – ir žemdirbių bendruomenės pajamoms bei pragyvenimo lygiui. Naivu būtų tikėtis, kad rinkos situacijos sušvelninimui numatomi skirti 6,3 mlrd. Eur duos apčiuopiamą efektą. Greičiau, priešingai, nes būsimąja BŽŪP numatoma smogti per pažangiausių ir moderniausių prekinių ūkių konkurencingumą – dramatiškai apkarpyti jiems mokamas išmokas.

Kam naudinga?

Galima neabejoti, kad platesnis ES rinkos atvėrimas MERCOSUR žemės ūkio ir maisto produktams spaus žemyn kainas ES ir darys jas patrauklesnes vartotojams, tačiau tai bus pasiekta griaunant europinį žemės ūkio modelį, kurio privalumus politikai dar visai neseniai skambiai deklaravo. Tačiau kam tai gali būti naudinga? Galbūt, pvz., Vokietijos ar Italijos mašinų ir elektros įrangos gamintojams, anot Europos Komisijos (EK) pateiktos informacijos, 2024 m. į MERCOSUR eksportavusiems prekių už 5,3 ir 3,1 mlrd. Eur, ar Vokietijos chemijos ir farmacijos pramonei su 4,0 mlrd. Eur eksportu? O tai kiekvienu atveju daugiau arba beveik tiek pat, kiek sudarė visų ES valstybių narių žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šias šalis 2024 m., prilygęs 3,3 mlrd. Eur. Žvelgiant plačiau, atsakymo į klausimą, ar, įvertinus glaudų bendradarbiavimą ir prekybą su MERCOSUR šalimis, tai galėtų būti naudinga ir Lietuvai, niekas kol kas nepateikė.

Deja, prognozių ir skaičiavimų kol kas matyti neteko. Nors pradinių duomenų yra pakankamai. Nuspėjant galimą pasipriešinimą ir galbūt siekiant sukurti visapusiškai naudingos situacijos iliuziją žemdirbiams, EK tinklalapyje pateikiamas pluoštas skaičių apie kiekvienos ES valstybės narės 2024 m. prekybos su MERCOSUR apimtis, žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, paslaugų (2023 m.) eksportą. Jie pateikti lentelėje. Tiesa, šiame straipsnyje pateikti žemės ūkio ir maisto produktų prekybos duomenys buvo paimti iš kito šaltinio – EK tinklalapyje teikiamų 2024 m. prekybos su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi ataskaitų. Šie duomenys yra detalūs ir atspindi prekybą žemės ūkio maisto produktais pagal 24 harmonizuotos sistemos kodus.

Lygios ir lygesnės?

Spėjimas dėl žemdirbiams galimai kuriamos atsiversiančių rinkų plėtros iliuzijos gimė ne atsitiktinai. Kiekvienai valstybei narei skirtame aplanke EK įrašė absoliučiai tą patį žemdirbiams skirtą tekstą: „Šiuo metu žemės ūkio maisto produktai sudaro tik 5 proc. viso ES eksporto į MERCOSUR šalis dėl MERCOSUR šalyse galiojančių draudžiamųjų tarifų ir kitų apribojimų. Šiuo metu iki 55 proc. siekiantys MERCOSUR tarifai ES žemės ūkio maisto produktams iš esmės uždaro rinką ES produktams. ES ir MERCOSUR susitarimas panaikins šiuos tarifus ir padės ūkininkams padidinti eksportą į šį regioną.“

Neįtarinėsiu siekiu sumenkinti žemės ūkio ir maisto produkcijos eksporto dalį iki 5 proc., nors, objektyviai vertinant, ji (3,3 mlrd. Eur) sudaro ne 5, o beveik 6 proc. visos eksportuotų prekių vertės (55,2 mlrd. Eur).

Vis dėlto, vienas EK medžiagoje pateiktas dalykas tikrai labai nustebino – tai, kad keturių valstybių narių (Prancūzijos, Airijos, Italijos, Lenkijos) žemės ūkio ir maisto produkcijos konkurencingumas susilaukė specialaus įvertinimo. Kiekvienai iš jų skirtas pateiktos citatos pirmasis sakinys skamba kitaip: „Šiuo metu žemės ūkio maisto produktai, sektorius, kuriame Prancūzija / Airija / Italija / Lenkija yra labai konkurencinga, sudaro tik 5 proc. viso ES eksporto į MERCOSUR šalis dėl MERCOSUR šalyse galiojančių pernelyg didelių tarifų ir kitų apribojimų.“

Nejaugi niekam nekilo klausimas, kas lėmė išskirtinį EK požiūrį į šį ketvertą? Kokiomis ypatybėmis, kokiais kriterijais remdamasi ji pateikė tokią išvadą?

Aš manau, kad į jį privalu atsakyti. Juk palyginus lentelėje pateiktus duomenis, matyti, kad tik dviejų ES valstybių narių – Austrijos ir Vengrijos – žemės ūkio ir maisto produktų prekybos su MERCOSUR balansas 2024 m. buvo teigiamas. Bet jos EK nepasirodė labai konkurencingos. Antra vertus, Portugalijos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimčių atotrūkis yra milžiniškas, palyginti su, EK nuomone, konkurencingiausiomis valstybėmis narėmis. Tačiau Portugalija nevertinama kaip labai konkurencinga! Trečia, kodėl EK nematė reikalo paminėti Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos konkurencingumo, nors jų eksportas viršija Prancūzijos, Lenkijos ar Airijos. Net Graikija ir Švedija į MERCOSUR eksportuoja daugiau negu Airija, bet taip pat liko nepaminėtos, kaip labai konkurencingos.

Kadangi toliau savo tekste EK nurodo, kad EUMPA bus apsaugotos net 344 geografinės nuorodos ir kiekvienai ES valstybei narei pateikia jų sąrašą, galima bandyti spėlioti, jog jų skaičius lemia išskirtinį minėtų šalių konkurencingumą. Iš tiesų, Prancūzija gali džiaugtis 63, Italija 57, tačiau Airija ir Lenkija – tik dviem apsaugotomis geografinėmis nuorodomis. Palyginimui, Ispanija jų turi 59, Portugalija – 36, Vokietija – 27, Graikija – 21 Belgija – 14 ir t. t. Išeitų, kad ir šis rodiklis nelemia didesnio konkurencingumo. Beje, Lietuva turės vieną apsaugotą pavadinimą – „Originali lietuviška degtinė“. Tad kas tuomet lemia?

Nepavyksta užčiuopti už šio teiginio slypinčių EK logikos vingių. Todėl nori nenori lieka daryti prielaidą, kad specialūs tekstai buvo specialiai surašyti šalims, iš kurių žemdirbių tikėtasi sulaukti didžiausio pasipriešinimo. O pratęsiant – kas gali paneigti galimybę, kad kuluaruose nebrandinama mintis, kilus neigiamam ažiotažui, parengti ir specialias, konkurencingumą didinančias priemones...

Kai kurie ES ir MERCOSUR prekybos duomenys

Balansas neigiamas

Ir dar. EK teikiamuose valstybių narių prekybos su MERCOSUR aplankuose nenurodomi žemės ūkio ir maisto produktų importo į valstybes nares duomenys, vien tik jų eksporto vertė. Minėta, jog jie buvo surinkti iš kito šaltinio. Kaip matyti iš lentelės, bendros ES žemės ūkio ir maisto produktų importo iš MERCOSUR apimtys 7 kartus viršija ES eksportą į šias šalis. Detalesnė 24 žemės ūkio ir maisto prekių kategorijų analizė kelia dar didesnį nerimą. Neigiamą ES ir MERCOSUR prekybos balansą galima rasti penkiolikoje kategorijų, iš jų devyniose – didesnis negu 500 mln. Eur, iš kurių penkiose – didesnis negu 1 mlrd. Eur. Likusiose devyniose kategorijose ES turi teigiamą prekybos balansą, tačiau didesnio negu 500 mln. Eur teigiamo skirtumo nėra nė vieno.

Daugumos valstybių narių balansai taip pat neduoda didelio pagrindo optimizmui. Ar šie duomenys praleisti atsitiktinai? Kažin. Vargu ar tokie skaičiai būtų derėję su EK ūkininkams skelbiamomis šviesiomis šių šalių rinkų atvėrimo perspektyvomis.

Žinoma, EK medžiagoje pateikiami tik 2024 m. ES ir MERCOSUR prekybos žemės ūkio ir maisto produktais duomenys. Aiškesnes tendencijas parodytų kelerių metų statistika. Bet jos EK neįdėjo. Būtų naudinga ir specifinė, išsami analizė pagal atskiras žemės ūkio ir maisto produktų kategorijas, kur ES yra akivaizdžiai nepalankioje situacijoje MERCOSUR atžvilgiu.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų importo apimtys su MERCOSUR sudaro nedidelę bendro jų importo dalį, eksportas – dar menkesnę. Valstybės duomenų agentūros duomenims, pastarąjį dešimtmetį jų importas ir eksportas į šias šalis nestabiliai bangavo, vienais metais ryškiai išaugdamas, o kitais – susitraukdamas. Žemės ūkio ir maisto produktų prekybos apimtys per tris šių metų ketvirčius beveik jau pasiekė praėjusių metų lygį. Tačiau perspektyvoms numatyti reikalinga išsamesnė ir gilesnė analizė pagal produkcijos rūšis, įvertinant EUMPA poveikį pagrindinėms mūsų produktų eksporto rinkoms.

Nors didžiosios ES valstybės narės ne juokais susirėmė dėl EUMPA, labai tikėtina, kad visiems priimtinas konsensusas bus rastas. O mažosioms valstybėms narėms būtina ieškoti optimaliausių variantų, siekiant, iš vienos pusės, saugotis, kad nepakliūtų į „mėsmalę“, iš kitos – neatsidurti „nuošalėje“. Kito būdo, kaip perkelti į diskusijas iš emocinių į racionalias vėžes, tikriausia, nėra.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.