Kada bus atrištos rankos daržovių augintojams?

– Kodėl naujai įregistruoti AAP nėra pakankama paspirtis daržovių augintojams?

– Kaip ir visos augalininkystės šakos, dėl AAP prieinamumo esame kritinėje situacijoje. Nustačius papildomus reikalavimus Europos Sąjungos (ES) reglamentuose, Lietuvos teisės aktuose, vėluojant alternatyvių inovatyvių produktų registracijai daržininkai lieka be būtinų įrankių kovai su ligomis bei kenkėjais, o tai kelia grėsmę vietinės produkcijos kiekiui, kokybei ir pačių ūkių konkurencingumui. Iš vienos pusės – iš augintojų reikalaujama aukščiausios kokybės produkcijos, iš kitos – nuosekliai draudžiamos veikliosios medžiagos, neturint realių, mokslu pagrįstų ar ekonomiškai prieinamų alternatyvų. Augintojai tampa neįgalūs apsaugoti derlių nuo agresyviai plintančių ligų ar kenkėjų. Šiltėjant žiemoms kenkėjų populiacijos tampa sunkiau valdomos, o naudojant ribotą produktų skaičių, ligų sukėlėjai greičiau įgyja atsparumą. Tai veda į užburtą ratą – norint pasiekti rezultatą, priemonių reikia vis daugiau, o jų poveikis – vis mažesnis.

Mes pasisakome už tvariai užaugintas, saugias daržoves, tačiau tvarumas negali būti pasiektas ūkių bankrotų sąskaita. Jei valstybė skatina mus auginti tvariai, omenyje turiu ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus (NKP), ji privalo užtikrinti, kad turėtume kuo tą produkciją apginti nuo gamtos stichijų ir kenkėjų. Priešingu atveju, vartotojai prekybos centruose matys ne lietuviškas daržoves, o brangesnį ir neaiškios kilmės importą.

Metai iš metų raginame ŽŪM ir VAT spartinti efektyvių AAP registraciją ir ieškoti būdų registracijai pagal abipusį pripažinimą, kuris iš esmės dabar yra neveikiantis. Pastaruoju metu registracijos procesai lyg ir suaktyvėję, bet trukdžių netrūksta. AAP sąrašas neilgėja – vieną produktą užregistravus, kitas išimamas iš rinkos.

– Jei būtų leista naudoti daugiau ir įvairesnių AAP, ar tai nebūtų pavojinga vartotojams?

– ES AAP reguliavimas yra vienas griežčiausių pasaulyje, o Lietuvoje dar griežtesnis dėl Nacionalinių įvesties kriterijų, kurie buvo nusirašyti iš Danijos teisės aktų. Svarbu suprasti, kad AAP naudojantys ūkininkai yra itin griežtai kontroliuojami ir jie tikrai nėra potencialūs pažeidėjai.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) kiekvieną veikliąją medžiagą tiria 5–10 metų. Vertinamas jos poveikis ne tik žmonių sveikatai, bet ir dirvožemio mikroorganizmams, vandens gyvūnijai bei bitėms. Jei kyla abejonių dėl medžiagos saugumo, ji ES nėra registruojama.

– Kaip užtikrinama, kad įregistruotomis medžiagomis ūkininkai naudotųsi atsakingai?

– Ūkininkai negali tiesiog nusipirkti AAP ir juos tiesiog išpurkšti. Norėdami įsigyti ir naudoti profesionalias AAP, ūkininkai privalo turėti galiojančius pažymėjimus. Mokymuose jie mokomi apie toksiškumą, dozes, poveikį sveikatai ir apsaugos priemones. Naudojimo instrukcijos privalomai nurodo, kokius respiratorius, pirštines ar kombinezonus ūkininkai ar ūkio darbuotojai turi dėvėti. Naudojant sertifikuotą įrangą, rizika įkvėpti ar prisiliesti prie medžiagų yra minimali. Be to, visi profesionalūs purkštuvai turi būti periodiškai tikrinami (atliekama techninė apžiūra), siekiant užtikrinti, kad purškimas būtų tikslus, be nuotėkių ir atitiktų aplinkosaugos standartus.

Ūkininkai privalo laikytis atstumų nuo vandens telkinių, gyvenamųjų namų ar bičių laikymo vietų. Tai teisiškai reglamentuota ir griežtai kontroliuojama. Modernūs purkštuvai naudoja purkštukus, kurie sukuria stambesnius lašus. Tai neleidžia vėjui nunešti preparato į gretimus laukus ar gamtos objektus. Augindami daržoves pagal aplinką tausojančią schemą, augintojai privalo taikyti integruotą augalų apsaugą, t. y. ūkininkai privalo stebėti kenkėjų plitimą (naudodami gaudykles, stebėjimo sistemas) ir purkšti tik tada, kai pasiekiamas žalingumo slenkstis. Tai reiškia, kad chemija naudojama ne profilaktiškai, o tik tada, kai būtina.

Lietuvos ūkininkai dirba pagal vieną griežčiausių pasaulyje saugumo sistemų. Jie ne tik laikosi visų ES reikalavimų, bet ir investuoja į brangią, išmaniąją techniką bei produkcijos GlobalGAP, NKP sertifikavimą, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Todėl kaltinimai ar prielaidos, kad sektoriui trūksta atsakomybės, yra nepagrįsti. Problema – ne ūkininkų atsakomybė, o reguliavimo įrankių disbalansas. Ūkininkai privalo užtikrinti aukščiausią saugumą, tačiau valstybė, uždrausdama efektyvias priemones, nebesuteikia jiems instrumentų tą saugumą realiai įgyvendinti, kovojant su atspariomis augalų ligomis.

– Kas lemia ligų ir kenkėjų atsparumą? Kodėl atsiranda vis naujų AAP poreikis?

– Nesant pasirinkimo ir naudojant vienos cheminės grupės preparatus, kenkėjas greitai „išmoksta“ juos neutralizuoti. Šiltėjančios žiemos leidžia kenkėjams ir ligoms peržiemoti ten, kur anksčiau jie žūdavo. Kenkėjai, kurie anksčiau buvo būdingi tik Pietų Europai, sėkmingai adaptuojasi Lietuvoje, o priemonių su jais kovoti Šiaurės zonoje, kuriai yra priskirta Lietuva, nėra registruota. Procesus spartina ir intensyvi globalizacija bei prekyba. Kartu su importuota produkcija į pasėlius patenka nematodai, virusai ar vabzdžiai, kurie mūsų ekosistemoje neturi natūralių priešų ir todėl plinta nekontroliuojamai.

Kita vertus, kai kurios ligos (pvz., bulvių maras) nuolat keičiasi genetiškai, sukuria agresyvesnes rūšis, kurios lengviau įveikia esamus veislės atsparumo genus.

– Kodėl vartotojai turėtų pasitikėti Lietuvoje išaugintos produkcijos saugumu ir kokybe?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.