Kada verta operuotis kataraktą?

Kita moteris rašo: “Aš matau dar 70 proc., ir atėjus pasikonsultuoti dėl geltonos dėmės sako, kad reikia keisti lęšiukus. Apie geltonosios dėmės būklę nė žodžio. Ir ką man dabar daryti?“.

Sutinku nemažai žmonių, jiems diagnozavus kataraktą siūloma keisti lęšiukus, nors žmogus dar pakankamai gerai mato. Į regėjimo gerinimo stovyklas atvyksta dalyviai ne tik su šia diagnoze norėdami išsaugoti savo regėjimą, pastiprinti jį, bet jau ir su pakeistais lęšiukais, nes išsivystė antrinė katarakta, glaukoma ar atšoko tinklainė. Panašu, kad aklas pasitikėjimas medicininėmis intervencijomis kaip vienintele alternatyva regėjimui gerinti slopina būtinybę domėtis kataraktos atsiradimo priežastimis, o atsakomybės už savo sveikatą atidavimas gydytojams į rankas skatina nieko pačiam nedaryti. Tačiau toks požiūris gali turėti labai liūdnas pasekmes. Tuo labiau, kad po operacijos natūralių lęšiukų jau niekas nesukurs ir neįdės atgal.

Dirbtinis lęšiukas niekada neatstos natūralaus

Natūralūs lęšiukai atlieka tokias funkcijas, kokių dirbtinis lęšiukas neatliks niekada. Viena jų – ultravioletinių spindulių ir mėlynos šviesos filtravimas. Net jei dauguma šiuolaikinių lęšiukų turi UV filtrą, o kai kurie net mėlynos šviesos filtrą, būdamas kūno dalimi natūralus lęšiukas turi ryšį su visomis kitomis regos sistemos dalimis, todėl sąveikauja su jomis, ko dirbtinis lęšiukas negalės padaryti niekada – jis kūnui yra svetimkūnis ir neturi ryšio su kitomis regos sistemos dalimis. To pasekoje regos sistemoje gali kilti nesusipratimas ir atsirasti įvairūs nesklandumai. O jei kūne yra ir daugiau sveikatos problemų, tokių kaip padidėjęs cholesterolis, diabetas, aukštas kraujo spaudimas, kitos su kraujotaka susiję ligos, lęšiukų keitimo pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl prieš ryžtantis operacijai labai svarbu padaryti viską, kad būtų galima išsaugoti natūralius lęšiukus.

Kokios pagrindinės kataraktos atsiradimo priežastys?

Dr. Dingari Lakshmana Chary knygoje “Diseases of Eye, Head and E.N.T” detaliai aprašo kataraktos vystymosi procesą: “Lęšiukas – struktūra be kraujagyslių, todėl jame nevyksta uždegiminiai procesai, su amžiumi dažniausiai pasireiškia degeneraciniai pokyčiai. Lęšiuko skaidulos nuo pat vaisiaus laikotarpio sluoksniuojasi žiedais, panašiai kaip svogūno lukštai. Senstant centrinės lęšiuko skaidulos (branduolys) vis labiau susispaudžia – taip formuojasi lęšiuko sklerozė: palaipsniui lęšiukas degeneruoja, dėl sutrikusios autooksidacinės sistemos lėtėja lęšiuko medžiagų apykaita, mažėja būtinų aminorūgščių, glutationo, nukleotidų, askorbo rūgšties, fermentų, vitaminų ir mineralų kiekiai, keičiasi kalcio ir fosfatų, natrio ir kalio santykis lęšiuke bei užlęšiukiniuose skysčiuose, padidėja osmosinis slėgis lęšiuke ir sumažėja osmosinis slėgis užlęšiukiniuose skysčiuose, dėl ko skysčiai ima kauptis lęšiuke ir jis drumstėja, padidėja cholesterolio kiekis, nyksta tarpląstelinės membranos. Aplink lęšiuką susidaro rūgštesnė aplinka, kuri pradeda „ardyti“ lęšiuko baltymus, tuomet baltymai pradeda irti į mažesnes dalis ir virsta balkšvu skysčiu, padidėja netirpių baltymų kiekiai, kurie sulimpa tarsi “gabalėliai”.

Katarakta gali būti įgimta ar išsivysti motinos įsčiose dėl nepakankamos motinos mitybos, infekcijos nėštumo metu, dėl placentos kraujavimo vaisius gali gauti per mažai deguonies.

Įvairios akių traumos, sumušimai, radiaciniai pažeidimai taip pat gali būti kataraktos priežastimi.

Tarp kitų kataraktos priežasčių gydytojas D. L. Chary išvardija šias:

• Akies uždegimų komplikacija – esant uveitui, keratitui, glaukomai.
• Metaboliniai sutrikimai, pvz., cukrinis diabetas, hipotirozė.
• Katarakta būna susijusi su įvairiais sindromais: Dauno, Lowe, Alporto, Hallermann-Streiff.

Toksinė katarakta išsivysto ne dėl senėjimo, o dėl apsinuodijimo,  cheminių medžiagų naudojimo ar ilgalaikio vaistų vartojimo. Tarp labiausiai paplitusių vaistų, kurie gali sukelti kataraktą yra kortikosteroidai: prednizolonas (tablečių pavidalu), metilprednizolonas, deksametazonas (injekcijos, tabletės), hidrokortizonas, akių lašai su steroidais; kai kurie chemoterapiniai vaistai: busulfanas, chlorambucilis, ciklofosfamidas; radioterapija galvos ir akių srityje. Taip pat atliekami tyrimai tarp ilgalaikio antidepresantų vartojimo ir kataraktos išsivystymo.

Kur yra riba, kada operacija yra neišvengiama?

Kartais kataraktos operacijos yra būtinos, neišvengiamos ir sugrąžina žmogui gyvenimo kokybę, tačiau tenka susidurti ir su tuo, kai jos siūlomos per anksti ir nesant neišvengiamos būtinybės. Jei prieš 35-erius metus operacijos buvo atliekamos tik tuomet, kai katarakta visiškai subręsdavo, t. y. pacientas atpažindavo tik rankų mostus, tai dabar pagrindinis operacijos kriterijus – kiek katarakta trukdo žmogaus gyvenimo kokybei: blogina regėjimą kasdieniame gyvenime, trukdo vairuoti, dirbti, skaityti. Tačiau natūralių lęšiukų ankstyvo išėmimo pasekmės gali leisti apie save žinoti ne iš karto po operacijos, o praėjus pusei metų, metams ar net penkeriems: atšoka tinklainė, tinklainė ima kraujuoti, kartais išsivysto uždegimai, regos nervo problemos, glaukoma, ne retais atvejais išsivysto antrinė katarakta nepraėjus nei pusei metų ar metams po operacijos.

Oficialiuose šaltiniuose skelbiama, kad Lietuvoje atliekamų kataraktos operacijų sėkmingo rezultato rodiklis yra labai aukštas – regėjimas pagerėja daugiau nei 95 proc. pacientų. Tačiau lieka 5 proc. žmonių, kurie susiduria su įvairiomis pooperacinėmis komplikacijomis, tame tarpe 1–2 proc. – su itin sunkiomis. 5 proc. atrodytų nedaug, tačiau jei skaičiuosime žmonėmis, tai skamba kiek kitaip. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvoje atlikta 15 289 kataraktos operacijų, tai 5 proc. bus 764 žmonės, kuriems žadėta geresnė gyvenimo kokybė baigiasi nuolatiniu lankymusi pas gydytojus bandant išspręsti kilusias komplikacijas arba depresija.

Su operacijos rezultatais gyventi reikės ne gydytojui, siūliusiam operaciją, bet žmogui, kuriam ji buvo atlikta, todėl visa atsakomybė atitenka pastarajam. Pirmose kataraktos vystymosi stadijose gali gelbėti natūralūs, ne medicininiai metodai, technikos, pratimai, kurie padeda sustabdyti kataraktos vystymąsi, sulėtinti procesą, pagerinti situaciją, tačiau tam reikės keisti gyvenimo būdą, skirti daug dėmesio tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui, kraujotakos gerinimui, regėjimą gerinantiems pratimams, kuriuos galima rasti M. Schneiderio knygoje “Gyvenimas, grąžinantis regėjimą”.

Sigita LABUTIENĖ, www.sveikuoliai.lt