Kaunas +10,0 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 11 Spa 2026
Kaunas +10,0 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 11 Spa 2026




VšĮ „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė. „AgriFood Lithuania DIH“ nuotr.

Kai technologijos pradeda dirbti ūkininkui

2026/05/04


Padidink tekstą

Žemės ūkis vis dar dažnai laikomas viena labiausiai nenuspėjamų veiklų – įtakos turi viskas: nuo oro iki ligų ar rinkų svyravimų. Tačiau šiandien tai sparčiai keičiasi. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas geba sukurti netikėtą sinergiją, kai technologinės naujovės paskatina ateities verslų atsiradimą. Inovacijų kūrimui ir plėtrai Europos Sąjungoje (ES) yra skirta „Europos horizonto“ programa, o jos finansuojamas projektas „Farmtopia“ siekia padaryti tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė beveik neįmanoma – suteikti prieigą prie pažangiausių technologijų net ir smulkiesiems ūkininkams.

Orientuota į smulkiuosius

Lietuvai projekte „Farmtopia“ atstovauja VšĮ „AgriFood Lithuania DIH“. Pasak įstaigos direktorės Kristinos Šermukšnytės, projektas „Farmtopia“ sujungė 22 partnerius iš 12 šalių, kurie užsibrėžė tikslą naujausias inovacijas žemės ūkio srityje padaryti prieinamas 65 tūkst. smulkiųjų Europos ūkių.

Projekto metu dronai, hiperspektrinės kameros, jutikliai, daiktų internetas, dirbtinis intelektas ir dalijimosi platformos buvo išbandyti smulkiuose augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose.

Dėl inovacijų smulkieji ūkiai sutaupė iki 15 proc. sąnaudų, dešimtadaliu sumažino anglies dvideginio emisijas ir ketvirtadaliu padidino produktyvumą. Išbandyti kooperacijos ir agroinovacijų nuomos modeliai leidžia tikėtis, kad naujausios technologijos atras vietą daugelyje Europos smulkiųjų ūkių, kuriems tai taps svarbia paspirtimi, siekiant išlikti.

„Projektas „Farmtopia“ nėra tik technologijų projektas. Tai iniciatyva apie technologijomis paremtą žemės ūkį. Nes didžiausia problema šiandien yra ne technologijų trūkumas, mat jų yra labai daug, o tų technologijų prieinamumas. „Farmtopia“ sprendžia būtent tai, kaip padaryti, kad inovacijos pasiektų ne tik didžiausius, bet ir mažiausius ūkius.

Man asmeniškai šis projektas svarbus tuo, kad jis grąžina ūkininkui kontrolę – leidžia priimti sprendimus pagal turimus duomenis. Tai reiškia mažiau rizikos, daugiau stabilumo ir realią galimybę smulkiesiems ūkiams išlikti konkurencingiems. Jei reikėtų pasakyti vienu sakiniu, „Farmtopia“ daro taip, kad ūkininkas žinotų anksčiau, suprastų geriau ir veiktų tiksliau“, – aiškino K. Šermukšnytė. Jos teigimu, toks realus testavimas yra svarbu ne tik technologijų vystymui, bet ir visai žemės ūkio ateičiai.

Išbandė patys

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorės teigimu, vienas iš projekto tikslų yra sumažinti netikėtumo faktorių ūkyje. Pavyzdžiui, kuriamos ankstyvojo įspėjimo sistemos, kurios leidžia iš anksto sužinoti apie artėjančius pavojus: sausras, ligas ar kenkėjus. Tai reiškia paprastą dalyką – mažiau nuostolių ir daugiau kontrolės. Kitas svarbus aspektas – sprendimų paprastumas. Ūkininkui nebereikia analizuoti sudėtingų duomenų – sistema pati pateikia aiškius veiksmus. „Ūkininkas gauna ne tik vaizdą, bet ir veiksmų planą, paremtą tiksliu augalų ir dirvožemio vertinimu“, – tikino K. Šermukšnytė.

Projekto mokslininkai bendradarbiauja su 9 atrinktais smulkiaisiais ūkiais, kur išbandomas agroinovacijų poreikis, prieinamumas ir pritaikomumas. Vienas iš jų – „Šironijos ūkis“ Molėtų r. Ūkininkas Andrius Šironas labai aiškiai įvardija, kodėl tokie projektai yra reikalingi: „Be ES paramos sudėtinga įsivaizduoti, iš kokių resursų maži ūkiai galėtų investuoti į inovacijų diegimą. Tokie projektai, kaip „Farmtopia“, gali ne tik parodyti, bet net ir patikrinti rinkos naujienas. Nes inovacijos žemės ūkyje jau seniai nebėra prabanga. Tai – būtinybė.“

Anot jo, pagrindinė ūkio kultūra yra pluoštinės kanapės. Gamina kanapių arbatą, sviestą, aliejų ir kitus produktus. Ilgainiui nusprendė savo žiniomis, kraštovaizdžiu ir įspūdžiais dalytis su visuomene ir kviesti svečius į edukacijas, degustacijas ar pažintinį ūkio lankymą. „Atvykę žmonės susipažįsta su visu pluoštinių kanapių gyvybės ciklu – nuo sėklos ir žemės ūkio technikos iki aliejaus ir arbatos gamybos procesų bei galutinių produktų. Mūsų ūkio dydis leidžia svečiams pamatyti ir lengvai suvokti procesus, pasimėgauti bendravimu ir šalia kultūrinių laukų esančia natūralia gamta“, – tikino A. Šironas.

Dalyvaudamas projekte, ūkis pasinaudojo naujoviškais dirvožemio drėgnumo stebėjimais ir spektrografinėmis augalų nuotraukomis. Taip pat išbandė augalų biologinius preparatus, skirtus pagerinti augimo sąlygas. Dalyvaujant projekte, ūkininkui buvo įdomu išbandyti garsųjį palydovinį Elono Musko „Starlink“ interneto ryšį, nes tam, kad visokie jutikliai, davikliai ir duomenų siuntimo įranga veiktų, būtinas geras ryšys, kadangi ūkis nutolęs nuo miestų ir tankaus technologijų tinklo.

Pasitelkia dronus

Vienas iš naujausių XXI a. agronomijos išradimų – hiperspektriniai bepiločiai orlaiviai (dronai). Juos jau gali išbandyti ir Lietuvos ūkininkai. Prie dronų pritvirtintos hiperspektrinės kameros fiksuoja šimtus siaurų spektrinių juostų augaluose, leidžiančių aptikti net menkiausius fiziologinius pokyčius. Taip ūkininkai gali įvertinti fotosintezės efektyvumą, augalų streso lygį ar azoto trūkumą ir pastebėti ligų ar kenkėjų židinius dar prieš pasirodant vizualiems simptomams. Tai leidžia tiksliai taikyti augalų apsaugos priemones tik ten, kur reikia.

Hiperspektrinės kameros ypač pasitarnauja, kai svarbu ne tik stebėti pasėlius, optimizuoti tręšimą, purškimą ir laistymą, bet ir užkirsti kelią neigiamiems padariniams. Dronai gali greitai ir tiksliai surinkti duomenis iš didelių teritorijų, o dirbtinis intelektas išanalizuoja ir vizualizuoja rezultatus. Remiantis spektriniais žemėlapiais, galima tiksliai nustatyti, kur ir kiek reikia trąšų ar pesticidų, taip sumažinant sąnaudas ir poveikį aplinkai. Tokie sprendimai ypač vertingi kalvotose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse, kur tradicinė technika neefektyvi.

Integravus hiperspektrinius duomenis su GIS sistemomis ir dirbtinio intelekto algoritmais, galima kurti interaktyvius žemėlapius, kurie atsinaujina realiu laiku ir atspindi ne tik tai, kas matoma paviršiuje, bet ir tai, kas vyksta dirvožemyje bei augaluose. Tokie žemėlapiai leidžia tiksliai planuoti darbus, prognozuoti derlių, stebėti dirvožemio pokyčius ir priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne intuicija.

„Hiperspektrinė analizė leidžia mums matyti augalų būklę molekuliniu lygmeniu. Mūsų tikslas – sukurti sprendimą, kuris ne tik matuoja, bet ir pataria. Ūkininkas gauna ne tik vaizdą, bet ir veiksmų planą“, – teigė projekto „Farmtopia“ technologijų vadovė dr. Sonata Adomavičiūtė-Grabusovė.

Tikslusis ūkininkavimas su hiperspektriniais dronais – tai ne tik technologinis šuolis, bet ir nauja ūkininkavimo filosofija, kurioje kiekvienas augalas stebimas, kiekvienas resursas naudojamas atsakingai, o kiekvienas sprendimas – pagrįstas duomenimis.

Pagalba pieno ūkiams

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/11

Žemės koncentracija: kaip suvaldyti ir nepakenkti

Paskelbus apie Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ siekį įsigyti Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, vėl imta baksnoti į grėsmes dėl žemės koncentracijos stambių valdytojų rankose. Žemės ūkio ministras Kęstutis...
2026/10/11

Misija – parengti profesionalų ugniagesį gelbėtoją

Koks šiandien turėtų būti ugniagesys gelbėtojas? „Motyvuotas, fiziškai ištvermingas, gebantis išlaikyti šaltą protą stresinėse situacijose ir sekundžių tikslumu įvertinti riziką pavojingoje situacijoje&ldqu...
2026/10/11

A klasė dar nereiškia mažiausios sąskaitos: ką iš tiesų pataria stebėti energijos etiketėse?

Žalia „A“ raidė ant naujo šaldytuvo ar skalbimo mašinos etiketės pirkėjams asocijuojasi su maksimaliu tvarumu ir mažesnėmis išlaidomis. Investicija į aukščiausią energetinio efektyvumo klasę yra puikus žings...
2026/10/11

Italijoje vagys pavogė vyno už 5 mln. eurų

Toskanoje iš garsiosios „Marchesi Antinori“ vyno gamybos bendrovės pavogta 30 tūkst. butelių vyno, kurio vertė siekia apie 5 mln. eurų, penktadienį pranešė bendrovė.
2026/10/11

Donorystė - atskraidinta dovana, sugrąžinsianti į gyvenimą

Nacionalinio transplantacijos biuro (toliau – Biuras) budintis koordinatorius 2026 m. spalio 5 d. priėmė skambutį iš Kauno - Šiaulių regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro budinčio koordinatoriaus apie identifikuotą po... Daugybės specialistų – donorinių ligoninių gydytojų ir slaugytojų, transplantacijos centrų komandų, nacionalinių ir regioninių koordinatorių, laboratorijų specialistų, policijos ir Karinių oro pajėgų pareigūnų, ligoninių greitosios medicinos...
2026/10/11

Olandijos ūkininkų rykštė – pelės, žąsys ir sausra

Nyderlandų ūkininkai naudoja vandenį kovai su pelių antplūdžiu, kuris naikina pievas: ganyklų užtvindymas yra veiksmingas, tačiau problemos neišsprendžia ilgam laikui, nes graužikai grįžta, ypač į sausas vietoves. Tačiau pelės – toli ...
2026/10/11

RRT bandymų laboratorijoje Kaune tikrinama, ar LED šviestuvai ir mobilieji telefonai nekelia žalingų trikdžių

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) bandymų laboratorija Kaune šiuo metu tikrina, ar Europos rinkoje parduodami LED šviestuvai bei Lietuvos rinkoje parduodami mobilieji telefonai neviršija leistinų ribų. Tokie bandymai pad...
2026/10/11

Tradicinė kultūra – tavo netikėtas nuotykis!

Kai išgirstame žodžius „liaudies menas“ ar „folkloras“, pirmiausia turbūt įsivaizduojame tautinius kostiumus, senovines dainas, šokius ir galbūt sceną. Tačiau užtenka bent kartą pačiam įsitraukti į tokią veikl...