Kailinių žvėrelių augintojai prašo nenudirti jiems kailių

Išvengs diskriminacijos

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jis priminė, kad ankstesnės kadencijos Seimo sprendimu nuo 2027 m. yra uždraustas kailinių žvėrelių auginimas ir priimtas kompensavimo mechanizmas. Pagal jį numatyta, kad veiklą uždarius 2024 m., už kailinį žvėrelį galima gauti 3 Eur kompensaciją, uždarius 2025 m. – 2 Eur, 2026 m. – 1 Eur.

„Prieš tai buvo „kovidinis“ laikotarpis, kai sunkumų turėjo ir kailinių žvėrelių sektorius, o jo atstovai gavo lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Tačiau kompensavimo mechanizme buvo numatyta, kad jeigu ši paskola dar negrąžinta, subjektas neturi teisės teikti paraiškos užbaigti veiklą ir gauti kompensacijas. Tai buvo apskųsta Konstituciniam Teismui, kuris įpareigojo pataisyti įstatymą, kad ir tie, kurie gavo paskolą, turėtų galimybę teikti prašymą nutraukti veiklą nuo 2024 m. pradžios“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Įstatymo pataisų projektu siūloma lengvatines paskolas gavusiems kailinės žvėrininkystės ūkio subjektams sudaryti galimybę iki 2026 m. pradžios teikti kompensacijų prašymus ir gauti 3 Eur už kailinį žvėrelį. KRK pasiūlyta šį terminą pratęsti iki kitų metų birželio 30 d.

Vadina pasityčiojimu

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša prašė iš esmės keisti minėtą įstatymą ir nustatyti sąžiningus ir realius kompensacijų dydžius. „Dabar numatytos kompensacijos nėra pagrįstos, jos yra tiesiog kažkieno sugalvotos. Visiškai kitokios kompensacijos buvo nustatytos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasamdytų ekspertų, tačiau Seimo nariams tie skaičiai, kada jie priiminėjo sprendimą, nebuvo rodomi. Prašome numatyti realias kompensacijas, nes iš žmogaus paimamas turtas, kuris absoliučiai netenka vertės“, – KRK kvietė kailinių žvėrelių augintojų atstovas.

Kailinių žvėrelių augintojas Arvydas Karpys antrino, kad numatytos kompensacijos už priverstinį verslo uždarymą yra labai menkos. „Mano likusi skola už lengvatinę paskolą 2027-ųjų pradžioje bus 100 tūkst. Eur, o kompensacija ūkiui, kuris generuoja apie 1 mln. Eur metinių pajamų, siektų per 20 tūkst. Eur. Toks dydis yra pasityčiojimas iš žmonių“, – KRK konstatavo LŽAA atstovas. A. Karpys anksčiau yra minėjęs, kad, pavyzdžiui, Danijoje už veislinę patelę buvo sumokėta nuo 475 iki 600 Eur.

Č. Tallat-Kelpša akcentavo ir numatytas menkas išmokas darbuotojams, kurie netenka darbo dėl valstybės sprendimų. Vakarų šalys, kur buvo uždraustas šis verslas, darbo netekusiems žmonėms taikė specialius tarifus. Anot jo, tuo turėtų vadovautis ir Lietuva bei išmokėti darbuotojams didesnes kompensacijas. LŽAA pirmininkas ragino tobulinti fermų nugriovimo mechanizmo nuostatas ir nustatyti tam protingus terminus. Pagal dabartinį įstatymą kailinius žvėrelius galima auginti iki kitų metų galo, o fermas nugriauti reikia iki 2027 m.
sausio 1 d. – per vieną naktį.

Suma šokiravo

Šių metų pradžioje 48 kailinių žvėrelių ūkiai teismui pateikė skundą, kuriuo siekia, kad valstybė jiems atlygintų 113 mln. Eur žalą. LŽAA anksčiau skelbė, kad buvusios kadencijos Vyriausybės visiems ūkiams pasiūlyta 1–3 mln. Eur suma kompensacijoms šokiravo ūkininkus. Parlamentaras Viktoras Pranckietis yra viešai minėjęs, kad Vyriausybės per ŽŪM užsakytas vertinimas parodė, jog kailinių žvėrelių verslo atsisakantiems ūkiams reikėtų kompensuoti daugiau nei 50 mln. Eur.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.