Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023

Kaime plačiajuostis internetas liks siauras

2022/02/13


Mieste kompiuterius namuose turi 84 proc., interneto prieigą – 88 proc. namų ūkių, kaime – tik 76 proc. ir 82 proc., teigiama Statistikos departamento pranešime. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, ar tai daug, ar mažai. Juolab kad ir Susisiekimo ministerija (SM) pripažįsta, jog 2020 m., Europos Komisijos (EK) duomenimis, itin sparčiu fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu (100 Mb/s ir didesnės spartos) Lietuvos kaimiškose vietovėse buvo padengta apie 23,3 proc. namų ūkių. Lietuva pagal šį rodiklį yra šešiolikta tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. O štai Latvijoje šis pasiekimas beveik 3 kartus didesnis ir siekia 74 proc.

6 tūkst. sodiečių – ne!

SM pranešė, kad siekiant įgyvendinti tikslą – iki 2025 metų užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mb/s interneto spartą ne tik didmiesčių, bet ir atokių gyvenviečių namų ūkiams bei viešosioms įstaigoms, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vien per 2021 m. nutiesė apie 200 km naujų šviesolaidinių linijų ir prijungė 49 infrastruktūros objektus. Per metus iš viso naujos paslaugos buvo pradėtos teikti 86 gyvenvietėse.

Tai tikrai nėra daug, jei palygintume su tuo, kokie darbai pradėti pastaruoju metu. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir SM kartu su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ parengė naują infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“. Jis 2021 metų pabaigoje buvo suderintas su EK, kuri skyrė reikalingą finansavimą. ŽŪM informavo ŪP, kad šis projektas dar nesibaigė. Ar bus iš jo kokia nors nauda sodiečiams?

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vyriausiasis specialistas, Tinklo technologijų ir plėtros tarnybos vadovas Donatas Bernatonis ŪP paaiškino, kad gruodžio mėnesį buvo renkami prašymai sudaryti galimybę prisijungti prie itin spartaus interneto ne tik iš žemės ūkio, bet ir kitų komercinių įstaigų, verslo įmonių, institucijų.

„Iš viso buvo gauta apie 18 tūkst. prašymų. Iš jų apie 12 tūkst. yra verslo objektų prašymai ir apie 6 tūkst. gyventojų prašymų. Pagal šio projekto rodiklius, bus galima jungti tik verslo objektus, todėl yra nagrinėjamas tik 12 tūkst. prašymų sąrašas. Gyventojų sąrašas yra, bet jis padėtas truputėlį į šoną. Jeigu galimybės nepasikeis, mes negalėsime tiems 6 tūkst. gyventojų suteikti itin spartaus interneto. Nebent paklojus kabelį, šalia atsirastų ir gyventojams prisijungimo taškų. Tai turės jungti jau atskiri operatoriai. Šis projektas skirtas ekonomikos gaivinimui ir skatinimui, tiems, kas kuria pridėtinę vertę. Šiuo metu investicinio projekto rengėjai atlieka analizę, studijuoja duomenis, todėl galutinių rezultatų dar neturime. Dabar analizuojamas optimalus tų objektų pajungimas, todėl vėliau nelabai bus galima priimti naujų prašymų“, – teigė D. Bernatonis.

Bet VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atstovui kažkodėl prieštarauja susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Ji visai neseniai paskelbtame pranešime gyrėsi, kad „sukūrus prieigą prie plačiajuosčio interneto, telekomunikacijų operatoriai galės efektyviau suteikti paslaugas namų ūkiams – prijungti juos prie bendro interneto tinklo“. Pasak viceministrės, itin spartus interneto ryšys leis teikti naujas paslaugas, mažinti regionų atskirtį. Tad argi viceministrė nežino, kad projekto vykdytojas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ nesiruošia tenkinti visų 6 tūkst. gyventojų prašymų?

SM lyg ir džiaugiasi, kad 2021–2027 metų ES finansavimo laikotarpiu itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrai planuojama skirti apie 74 mln. Eur. Už šias lėšas ketinama plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą: statyti ryšio bokštus ir tiesti šviesolaidines kabelių linijas. Anot ministerijos, itin spartaus plačiajuosčio ryšio galimybė bus sudaryta 16 970 naujų namų ūkių ir 8 467 naujoms įmonėms. Taip pat bus siekiama sukurti gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą apie 5 tūkst. skaitmeninei veiklai imlių objektų.

2022 m. numatyta pastatyti 25 ryšio bokštus. Darbai bus vykdomi Alytaus, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Raseinių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Varėnos rajonuose ir Kazlų Rūdos bei Rietavo savivaldybėse.

SM teigia, kad ES tikslas – iki 2025 metų sudaryti galimybę visiems Europos namų ūkiams (100 proc.) naudotis interneto ryšiu, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mb/s ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės. SM pernai kartu su viešojo sektoriaus institucijomis bei ryšio operatoriais pasirašė memorandumą, kuriuo sutarta nuo 2025 metų pasiekti 100 Mb/s ryšio spartą bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių.

Plėtrą pakeitė prieigų projektai

Šiuo metu VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pernai pradėtame projekte „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ atlieka galimybių studiją / investicinį projektą. O paties projektavimo veiklos dar nepradėtos.

Plačiajuosčio internetinio ryšio infrastruktūra Lietuvos kaimo vietovėse kuriama jau daugiau nei dešimtmetį. ES lėšomis finansuojami bendri dviejų minėtų ministerijų plačiajuosčio interneto plėtros (RAIN, PRIP), naujos kartos prieigos (NKP) projektai. Juos įgyvendinant nutiesta 11 425 km optinių linijų ir daugiau namų ūkių jau gali naudotis plačiajuosčiu internetu.

Nors plačiajuosčio internetinio ryšio padengiamumo rodikliai Lietuvoje yra neblogi, EK siekia namų ūkiams suteikti plačiajuosčio interneto paslaugas 100 Mb/s sparta. Pagal šį rodiklį, Lietuva ES mastu yra vidutiniokė, o imant tik kaimo vietoves – mes dar atsiliekame.

ŽŪM teigimu, siekiant tinkamai įgyvendinti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“, turėjo būti atliktas rinkos tyrimas – nustatyti namų ūkiai, kurie nori prisijungti prie itin spartaus ryšio infrastruktūros. Objektų, įtrauktų į projektą, prijungimas bus finansuojamas projekto lėšomis, o objektų valdytojai galės patys rinktis konkrečias interneto paslaugas ir jas teikiantį operatorių. Rinkos tyrimas baigtas, bet juo gali džiaugtis tik žemės ūkio ir kitos verslo įmonės, o gyventojams dar teks palaukti, kadangi jų sąrašas „padėtas truputėlį į šoną“.

Pamiršta TV transliacijų kokybė?

Kaimiškose vietovėse nesibaigiančia problema išlieka ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) veikla, tiksliau – neveiklumas. Nuo 2016 metų birželio 3 d. visoje šalyje antžeminiais (eteriniais) siųstuvais kanalas LRT Televizija transliuojamas HD raiška (ši santrumpa reiškia: itin didelė raiška). Nuo 2017 metų rugsėjo atsirado ir LRT Plius HD. Tuo naujovės ir baigėsi. O kur dar daugybė vadinamųjų komercinių televizijų lietuviškų kanalų? Jie teberodomi įprasta skaitmenine raiška.

Telecentras per mažai stengiasi, kad itin didele televizijos ekranų raiškia galėtų džiaugtis ir kaimo gyventojai. Miestuose TV programas HD raiška transliuoja įvairios kabelinės televizijos. Kaime lieka vienintelis pasirinkimas – naudotis interneto tiekėjų (operatorių) paslaugomis, bet jos paprastiems sodiečiams yra per brangus malonumas.

Todėl apie parduotuvėse akį džiuginančius didžiulius įjungtų televizorių ekranus kaimiečiai gali tik pasvajoti. Mat jų namuose didesniuose nei 50 colių įstrižainės ekranuose paprastas skaitmeninis vaizdas ir toliau bus neryškus, susiliejantis.

Kaimo žmonės, norėdami visus lietuviškus kanalus matyti itin didele raiška, priversti prašyti interneto tiekėjų pagalbos. Bet tam būtina spartaus interneto ryšio prieiga, tai kas mėnesį kainuotų nemažus papildomus pinigus.

Dar prieš pora metų ŪP klausė Telecentro komunikacijos vadovo Valdo Kaminsko, ar svarstoma galimybė transliuoti antžeminiais TV siųstuvais ne tik LRT Televizija bei LRT Plius, bet ir kitus komercinių televizijų kanalus HD raiška? V. Kaminskas tuomet paaiškino: „Telecentras deda dideles pastangas, siekdamas suinteresuoti komercines televizijas transliuoti programas per nemokamos eterinės televizijos tinklą HD raiška ir taip prisidėti prie atskirties tarp miesto ir kaimo Lietuvoje mažinimo. Vyksta diskusijos, ieškoma visoms pusėms priimtinų ekonominių ir technologinių sprendimų.“

Tikrai gražu, kad nori prisidėti prie atskirties tarp miesto ir kaimo Lietuvoje mažinimo, o kas trukdo tai padaryti? Kaip suprasti – ieško ekonominių ir technologinių sprendimų, ir ar dar ilgai bus jų ieškoma?

Jau tapo žinoma, kad valstybės valdomas Telecentras pernai iš pagrindinės veiklos uždirbo 1,6 mln. Eur grynojo pelno – 7,7 karto daugiau nei 2020 m. (209 tūkst. Eur). Tokius neaudituotus rezultatus pranešė pati bendrovė. Kokių ekonominių sprendimų TV kanalų raiškai gerinti iš tikrųjų ieško Telecentras, galima suprasti ir iš jo vadovo Remigijaus Šerio teigimo, jog vienas iš Telecentro šiuo metu vykdomų projektų yra... nuosavos saulės jėgainės. Kažin, ar jos Telecentrui atpigins elektros energiją, bet kaimo gyventojų televizorių ekranai tikrai nerodys ryškiau.

Beje, brangus Lietuvoje yra ir interneto išlaikymas. „Sodros“ duomenimis, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ triūsia 47 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas gruodžio mėnesį siekė 1 956 Eur.

Šešėlinė juoda ranka vaikšto Lietuvos internetinėje prieigoje

 

Remigijus ŽEMAITAITIS

Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys

Remigijus Žemaitaitis

„Įvertinus sumas, kurios per pastaruosius metus buvo tam išleistos, visi kaime seniai galėjo turėti mobiliuosius interneto įrenginius. Apima jausmas, kad grįžtame atgal į praėjusį amžių. Pasaulyje plinta mobilusis internetas, o mes kasame griovius ir tiesiame kabelius. Tokią situaciją galima palyginti su sąnarių keitimo kompensavimo tvarka. Jeigu žmogus perka metalinį rusišką ar baltarusišką dirbtinį sąnarį, jam išlaidos kompensuojamos. Perkant nežymiai brangiau kainuojantį vakarietišką analogą, išlaidos paliekamos pačiam žmogui. Keista, nes pirmuoju atveju žmogus lieka neįgalus, antruoju atveju grįžta į darbo rinką. Tiesiant morališkai pasenusius kabelius, irgi elgiamasi panašiai.

Ir šį kartą kyla klausimas: kodėl verslui skirtas prioritetas, o gyventojams – ne? Kur yra įsikūrę tie 12 tūkst. verslų, kad reikėtų įvedinėti nuotolinį internetą? Realiai verslo įmonės dažniausiai būna mieste arba priemiestinėse teritorijose. Dabar gaunasi, kad verslas įsikūręs kažkur kaimuose ir neturi jokio ryšio. Tai absurdas. Nematau jokios logikos, juolab kad internetas kaimo vietovėje visiems turi būti prieinamas. Man iškart kyla įtarimas, apie kokias įmones čia kalbama ir kur jos yra įsikūrusios.

Kokiame aūle ar Bliūdsukių kaime galėtų būti įsikūrusi įmonė, kad joje nebūtų interneto? Nėra tokių įmonių. Gal čia kartais bandoma per verslą susitvarkyti savo privačius reikalus. Šitie dalykai šiek tiek prasilenkia su logika – ar tai nėra piktnaudžiavimas, verslininkų noras už ES ir valstybės lėšas susitvarkyti asmeninius reikalus savo kaimo turizmo sodybose, dalį visuomenės paliekant už interneto ribų?

Rusnėje, Vorusnės kaime, interneto ryšio praktiškai nėra, todėl turiu pasistatęs stiprintuvus. Dabar įregistruočiau, pvz., kokią nors asociaciją ar kitokį juridinį asmenį, pateikčiau prašymą ir atvestų man 6 km į Vorusnę plačiajuostį internetą. Neįsivaizduoju logikos, kažkur yra paslėpta afera. Kyla dar vienas įdomus klausimas: ar tikrai ES finansuoja tokius projektus, kurie susiję būtent su verslu? Ne gyventojų prieinamumui prie interneto, o „verslininkams“.

Praėjusį pirmadienį kalbėjau su viena Kelmės rajono kaimo bendruomene, kuri už internetą moka 117 Eur. Žurnalistai galėtų atlikti tyrimą, kodėl tokie keisti dalykai dedasi. Geriausia, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ viešai nurodytų visus adresus, kur planuoja atvesti šviesolaidinį internetą, kad būtų matyti adresai ir kokios ten įmonės registruotos. Tada būtų galima nuvažiuoti pasižiūrėti, ar tikrai ten taip yra. Tai galėtų padaryti ir Seimo kontrolierių įstaiga. Manau, kad išlįstų tokių „perlų“, kad ten nėra jokios įmonės, visiškas aūlas, o žmogus tik įsiregistravo savo įmonėlę ir gaus už dyką internetą.

Be to, net ūkininkas yra fizinis asmuo, jis neprilygintas juridiniam asmeniui. Man toks VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skirstymas į verslo įmones ir gyventojus kvepia negerais dalykais. Aišku, kai valstybėje daromos tokios nesąmonės, lengva vogti. Visa tai, kas Lietuvoje susiję su telekomunikacijomis ir interneto tiesimu, mano nuomone, yra Laisvės partijos ir konservatorių rankose, todėl matau daug baisių dalykų. Matau ir šešėlinę juodą ranką, vaikštančią Lietuvos internetinėje prieigoje. Ir tai yra labai akivaizdu.“

202-02-13

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Remigijaus ŽEMAITAIČIO ir 123rf nuotraukos

plačiajuostis internetas kaime, Remigijus Žemaitaitis
Dalintis

2023/01/28

Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Veislininkystės įmonių privatizavimą žemdirbių atstovai vadina istorine klaida ir pabrėžia, kad nacionalinę veislininkystę žlugdyti gali tik labai netoliaregiška valdžia. Šioms įmonėms aukciono plaktuku mojavo dar ankstesnės kadencij...
2023/01/28

Tarptautinį narkotikų gabenimo verslą organizavusiam panevėžiečiui – teismo nuosprendis

Daugiau kaip 300 kg kokaino neteisėtą gabenimą jachta organizavusiam ir beveik 760 kg kanapių dervos pervežimą iš Ispanijos į Rusiją koordinavusiam piliečiui E. M. skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2023/01/28

Žalumynai ant palangės: nestandartiniai sprendimai

Žalumynų ant palangės galima užsiauginti ir taip, kad jie puoštų namus – tarkim, svogūnų laiškų saldaininėje su akmenukais. Salotoms galima suteikti antrą gyvenimą, o imunitetą sustiprins ir švieži morkų lapeliai.
2023/01/28

Trąšų rinka: ar po sunkių 2022-ųjų galime tikėtis geresnių 2023 metų?

Praėjusieji metai trąšų rinkai buvo sudėtingi. Įtampa dėl kylančių kainų rinkoje buvo jaučiama jau 2021-ųjų pabaigoje. O 2022 m. vasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, situacija tapo dramatiška. Agroverslo bendrovės „Agrochema&ldq...
2023/01/28

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška sim...
2023/01/28

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu. Ūkininke tapau, bet akmenis vis tie...
2023/01/28

Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną

Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metu...
2023/01/28

Pusryčiai – hamletiškas klausimas

Valgyti pusryčius ar nevalgyti? Tokios mintys aplanko bent pusę mūsų ryte. „Pusryčius suvalgyk pats“, – teigia patarlė, o jai pritaria ir šiuolaikinė dietologija. Kai reikia skubiai nuspręsti, ką valgyti, o laikrodis rodo,...
2023/01/27

Radviloms priklausęs dvaras laukia naujų šeimininkų

Turto bankas paskelbė istorinių Buivydiškių dvaro rūmų aukcioną. Kelis šimtmečius garsiajai Lietuvos didikų Radvilų giminei priklausiusio dvaro dalis aukcione bus parduodama kovo pradžioje.