„Tėvai klaidingai galvoja, kad internete kylantys pavojai ir problemos prasideda tada, kai vaikai tampa paaugliais, bet iš tikrųjų mažieji, turintys atvirą interneto prieigą, ypač socialinius tinklus, žaisdami žaidimus internete, kur gali laisvai bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, tampa labai pažeidžiami“, – įspėja Skaitmeninio raštingumo sistemos „Vedliai“ kūrybiškų informatikos pamokų autorė Monika Katkutė-Gelžinė.
Vasario 11 d. Ryšių reguliavimo tarnybos organizuojamo renginio „Skaitmeninė banga“, skirto moksleiviams, jų mokytojams ir tėvams, pranešėjai vienbalsiai ragina tėvus nepasiduoti visuotiniam užsiliūliavimui: „Ai, visi vaikai žaidžia ir nieko neatsitinka“, atsimerkti ir pripažinti, kad nuo jūsų sprendimų priklauso vaikų saugumas ir net ateitis.
„Dažnai vaikai nuo mažų dienų paliekami vieni su atvira prieiga prie interneto ir be jokios apsaugos ar bazinių žinių, kaip dera saugiai elgtis. Aišku, jie nenutuokia, kad jų smalsus elgesys, pasidalinta privati informacija apie save ar tėvus, jų įpročiai gali būti pavojingi, juos įskaudinti“, – primena renginio pranešėja M. Katkutė-Gelžinė.
Skaitmeninio raštingumo ekspertai vaikus, nežinančius saugaus elgesio taisyklių, paliktus be priežiūros su laisva interneto prieiga telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose, lygina su trimečiais, rankutėse laikančiais užtaisytus revolverius, kurie nežinia kada iššaus.
„Lietuvoje mes turime tokį reiškinį: patys tėvai padeda vaikams susikurti socialinių tinklų paskiras, kai šie dar būna netinkamo amžiaus, nes dauguma socialinių tinklų prieinami nuo 12–14 metų. Bet neretai jau pradinukas turi prieigą prie TikTok ar kito socialinio tinklo ir retas tėvas prižiūri: ką vaikas iš tiesų veikia socialinėje erdvėje. Vaikai yra palikti vieni priimti gan svarbius sprendimus“, – nuogąstauja pašnekovė.
Kaip tėvai nuo mažų dienų moko vaikus saugaus eismo taisyklių ar burnos higienos, taip turėtų inicijuoti ir diskusijas apie saugų elgesį internete: kokia informacija negalima dalintis, kaip susikurti ir saugoti slaptažodžius, kaip elgtis, jei internete į draugus pakviečia nepažįstamas žmogus ar vaikas ir siūlo susitikti gyvai.
Populiarus ir mylimas vaikų rašytojas Tomas Dirgėla prisipažįsta su savo trimis vaikais kalbėjęs, kad populiariose susirašinėjimo programėlėse žmonės už nuotraukų ne visi yra gražūs ir pūkuoti, bei sutaręs, kaip jie turėtų elgtis, sulaukę keistų ar įtartinų žinučių.
„Vaikams pažintis su pavojais, tykančiais internete, turėtų prasidėti ne nuo specialistų pranešimų, bet nuo pokalbių šeimose, kai vaikas gauna telefoną, planšetę ar kompiuterį su interneto prieiga“, – pabrėžia skaitmeninio raštingumo renginio pranešėjas T. Dirgėla.
Pasak ekspertų, svarbiausia, kad tėvai nuolat tikrintų vaikų parsisiųstas programėles, vartojamą turinį ir, aptikę amžiaus cenzo neatitinkančių žaidimų, nebijotų inicijuoti rimtų pokalbių bei blokuotų nepageidaujamą turinį.
Taip pat tėvams siūloma pasitelkti vaikų laiką internete ribojančias, kontroliuojančias programėles. Tuomet jie gali nustatyti, kada atžalos gali prisijungti ir atsijungti nuo interneto, riboti prie ekranų praleidžiamą laiką, vaikai be tėvų patvirtinimo negalėtų parsisiųsti netinkamų programėlių ar žaidimų. Priemonių apsaugoti mažuosius tikrai esama, tik reikia jų ieškoti.
„Internete galima rasti visokio smagaus turinio. Tik vaikai, manau, nuo pat mažų dienų turėtų žinoti, kad ne visi dalykai, kuriuos galima parsisiųsti yra legalūs: knygos, filmai, muzika“, – primena rašytojas T. Dirgėla.
15 metų žaidimų industrijoje dirbantis inžinierius, sukūręs tokius žaidimus kaip „Candy Crush“, Olle Pridiukssonas, kviečia visus suaugusiuosius suprasti, kad paaugliams ir vaikams kompiuteriniai žaidimai – neatsiejama jų kultūros dalis.
Nustatyta, 83 proc. paauglių žaidžia kompiuterinius žaidimus bent kartą per savaitę, o 40 proc. – kasdien. Pranešėjo teigimu, paaugliai žaidė, žaidžia ir žais, vienintelis klausimas: kokius žaidimus jie pasirinks.
„Kaip žaidimas gali būti nemokamas? Arba vaikas jį pavogė, nes visada yra vyresnysis brolis ar draugas, pamokantis, kaip gauti žaidimų „nemokamai“, arba tie žaidimai būna su virusais, galinčiais atnešti daug nuostolių“, – įspėja O. Pridiukssonas tėvelius, nenorinčius mokėti vos kelių eurų už legalius žaidimus, pritaikytus vaikų amžiui.
„Tėveliai, žaiskite kartu ir tapkite vaiko pasaulio dalimi! Tuomet galėsite savo atžalą skatinti, kad rinktųsi kūrybiškumą, smalsumą ir tobulėjimą ugdančius žaidimus. Viskas priklauso nuo jūsų!“ – primena žaidimų kūrėjas.
„Why AI“ agentūros dirbtinio intelekto analitikas Rokas Stankevičius, kviečia trumpam įsivaizduoti, kad jūsų paauglys turi pasiruošti testui apie Prancūzijos imperiją. Jam užtenka dirbtiniam intelektui (toliau DI) pateikti užduotį: „Tu esi Napoleonas Bonapartas ir šiandien atsikėlęs eisi į Austerlico mūšį. Papasakok, ką tuo metu tu galėjai matyti, kaip atrodė tavo diena, kokių išgyvenimų patyrei“.
„Dažniausiai turime vadovėlį su faktine informacija: kada karas prasidėjo, kas buvo karvedys, kas laimėjo. Viskas. Tuo tarpu DI gali personalizuotai pateikti mokymo turinį, rasti įdomesnių kampų, kurių paprastame vadovėlyje nėra, bei būti puikiu pagalbininku, padedančiu interaktyviai pasiruošti kontroliniam darbui, seminarui ar paskaitai“, – kūrybinio pagalbininko, draugiško oponento bei savęs tobulinimo įrankio pranašumus atskleidžia R. Stankevičius.
Tačiau ne visi ekspertai vien žavisi DI atvertomis naujomis galimybėmis. Sparčiai daugėjant tokių inovatyvių įrankių, ekspertai atidžiai stebi rinką ir įspėja, kad jais naudodamiesi apie save paliekame nemažai itin jautrios informacijos: namų adresą, pašto indeksą, asmens kodą, savo atvaizdą ar net balsą. Itin turėtų suklusti ir susirūpinti į socialinius tinklus keliantieji vaizdo įrašus.
„Paaugliai gyvena skaitmeninėje eroje, technologijos daro didžiulę įtaką jų gyvenimui, o su DI susiduriama nuolat, kartais to net nesuvokiant. Todėl itin svarbu žinoti apie DI rizikas ir priimti teisingus su jo naudojimu susijusius sprendimus“, – atkreipia dėmesį įmonės „Nord Security“ informacijos saugumo vadovė Sigita Jurkynaitė.
Kitas inovatyvaus įrankio keliamas iššūkis – vadinamųjų „deapfake“, t. y. klaidinančių, video atpažinimas. Įmonės „Befriend AI“ dirbtinio intelekto treneris Dovydas Zavadskis dalijasi gudrybėmis, kaip nepasiklysti dirbtinio intelekto spąstuose.
„Mano tikslas – paskatinti kritinį mąstymą ir padėti žmonėms atpažinti DI klaidas, kad nepasikliautų netiksliomis žiniomis. Kaip sakė Ethanas Mollickas, knygos „Bendras intelektas: gyvenimas ir darbas su DI“ autorius, DI yra tarsi partneris, kurį turime pasitelkti tinkamu metu. Šis gebėjimas tampa universaliu įgūdžiu, leidžiančiu prisitaikyti prie dinamiško ir technologijų valdomo pasaulio“, – teigia pranešėjas D. Zavadskis.
Pranešėjai vienbalsiai tvirtina, kad apsaugoti vaikus nuo interneto erdvėje tykančių pavojų ir grėsmių galime vieninteliu būdu – ugdydami kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą nuo mažų dienų.
Skaitmeninio raštingumo sistemos „Vedliai“ kūrybiškų informatikos pamokų autorė M. Katkutė-Gelžinė kviečia prisijungti prie skaitmeninio raštingumo renginio ir įsidėmėti: „Kartais pašalinio žmogaus pasakymus vaikai geba geriau išgirsti, žaismingesnius pristatymus labiau įsimena. Įdomu, kad jeigu keli pradinukai klasėje išmoksta saugaus elgesio internete taisyklių, jie labiausiai vieni kitus prižiūri. Iš bendraamžių sparčiausiai mokomasi“.
„Tokios iniciatyvos kviečia žmones domėtis technologijų teikiamomis galimybėmis ir keliamomis rizikomis, o atsakingesni piliečiai kuria atsparesnę valstybę, ir tai itin svarbu šiandienos kontekste“, – įsitikinusi informacijos saugumo ekspertė S. Jurkynaitė.
Vasario 11 dieną Ryšių reguliavimo tarnybos skaitmeninio raštingumo iniciatyva „Skaitmeninė banga“ vyks Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Paulius Mikolaitis–Paul de Miko vedamas renginys bus transliuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos Facebook profilyje ir kitais kanalais.
Daugiau informacijos: https://xn--skaitmeninbanga-l8b.lt/
RRT informacija