Kaip laiku pastebėti glaukomą ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą

Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams

Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos atvejų, nes jiems rizika susirgti didesnė. Padidėjęs akispūdis, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar arterinė hipertenzija taip pat didina riziką susirgti glaukoma.

Pacientą prižiūrintis šeimos gydytojas tam tikru periodiškumu skiria profilaktinius sveikatos patikrinimus. Jų apimtis ir dažnis priklauso nuo paciento amžiaus grupės bei indikacijų, pagal kurias atliekami konkretūs tyrimai. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams regėjimas tikrinamas kasmet, akispūdis – esant indikacijų. 19–40 metų gyventojams regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus. 41–65 metų – taip pat kas dvejus metus, o akispūdis – kasmet. Nuo 65 metų regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet.

„Net ir nejaučiant jokių regėjimo sutrikimų reikėtų, kad šeimos gydytojas reguliariai profilaktiškai patikrintų jūsų akių sveikatą. Į jį nedelsdami turėtumėte kreiptis ir tada, jei pastebėjote regėjimo pokyčių – jis ištirs pagal kompetenciją: nustatys regėjimo aštrumą, kontroliniu būdu įvertins akiplotį, išmatuos akispūdį. Esant poreikiui, galite būti siunčiamas akių ligų gydytojo konsultacijai gauti“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak jos, akių gydytojo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti pats arba jį gali užregistruoti siuntimą išduodantis gydytojas. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su VLK. Jei pacientas pageidauja pats pasirinkti gydymo įstaigą, jam gali būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, sąrašas. Šių įstaigų sąrašus galima rasti ir VLK interneto svetainėje.

Kompensuojami ir vaistai, ir akinių lęšiai

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pacientams gali būti kompensuojami vaistai glaukomai gydyti. Jie padeda sulėtinti ligos progresavimą. Vien pernai Lietuvoje šiuos vaistus vartojo per 39 tūkst. pacientų. Jiems kompensuoti iš fondo prireikė daugiau nei 1,4 mln. eurų.

Glaukoma sergantiems pacientams, ypač ligai pažengus, dažnai prireikia akinių. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams akinių lęšiai gali būti kompensuojami.

„Pažengus glaukomai regėjimas gali silpnėti, todėl daliai pacientų prireikia papildomų regėjimo korekcijos priemonių. Tinkamai parinkti akinių lęšiai padeda geriau matyti, išlaikyti savarankiškumą ir palengvina kasdienes veiklas – skaitymą, darbą kompiuteriu ar orientavimąsi aplinkoje. Regėjimo negalią turintiems pacientams akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia nuo 95 iki 148 eurų, priklausomai nuo lęšių stiprumo. Tai padeda sumažinti finansinę naštą žmonėms, kuriems šios priemonės yra būtinos“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Eglė Valiulytė.

Akinių lęšiai kompensuojami vaikams ir suaugusiesiems, jei geriau reginčios akies, net ir su geriausia korekcija, regos aštrumas yra 0,5 ar mažesnis. Tokiu atveju bazinė lęšių kaina kompensuojama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į regos aštrumą, jiems bazinė kaina kompensuojama 70 procentų.

Norint gauti kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris įvertins regėjimą ir išrašys receptą. Su juo pacientas turi kreiptis į optiką, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Su akių gydytojo receptu akinių lęšių pora (be rėmelių) vaikams gali būti kompensuojama ne dažniau nei kartą per metus, o suaugusiesiems – ne dažniau nei kartą per dvejus metus.

VLK informacija