Kaip mūrininkas ir manikiūrininkė kaminkrėčiais tapo

Mūrininkas iš Raudondvario (Kauno r.) Marius Šimkus jau 14 metų vyksta į aplinkines ir tolimesnes vietoves valyti kaminų, 8 metus tą daro kartu su žmona Jurgita Šimkiene – manikiūro specialiste. Kaminkrėčių šeima iš pradžių visiems keldavo nuostabą, nes įprasta, kad suodiną darbą atlieka tik vyrai. Tačiau nuolatiniai Šimkų klientai jau priprato prie neįprasto dueto.

Suodinas darbas neišgąsdino

M. Šimkus sakė, kad kaminkrėčiu tapo atsitiktinai, kai pakviesti kaminkrėčiai jų nuomojamo namo kaminą išvalė prastai. Neilgai trukus kaminas vėl užsikimšo, tačiau Marius problemą išsprendė pats. Vėliau ir kaimynams, pažįstamiems pagelbėjo. Kaminkrėtys Marius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad nėra specialių mokslų, kaip tinkamai valyti kaminus. Dirba ir mokosi. Pirmiausia kaminą valė tik sau, vėliau – kaimynams, pažįstamiems. Palengva plėtėsi ir kaminkrėčio paslaugų prašančių žmonių ratas. M. Šimkus prieš šildymo sezoną į pašto dėžutes įmesdavo informacinių lankstinukų, pakabindavo skelbimų lentose, paskelbdavo ir internete. „Kai stengiesi darbą padaryti gerai, tai ir klientų netrūksta. Žmonės apie mus ir vieni iš kitų sužino“, – sakė kaminkrėtys.

Pirmaisiais metais M. Šimkus kaminus valydavo su pagalbininkais iš šalies. Tačiau ne visi pasirodė esantys patikimi. Būdavo su klientu sutaria, kad atvyks, o pagalbininko nesulaukia... Sykį padėti vyrui pasisiūlė laisvadienį turėjusi žmona Jurgita. „Nebijau jokių darbų, tad ir suodinas darbas neišgąsdino. Tik žmonės į moterį-kaminkrėtę labai įvairiai reaguodavo. Išlipu iš mašinos, o klientų akys tik didėja, didėja. Paskui priprato. Ir aš pripratau prie naujojo užsiėmimo. Tiesa, nemečiau ir ankstesniojo – iki šiol dirbu manikiūrininke. Vieną dieną nagus tvarkau, kitą – kaminus“, – nuotaikingai redakcijai pasakojo manikiūrininkė-kaminkrėtė.

Yra ir labai atsakingų, ir labai neatsakingų žmonių

Kaminkrėčiai pasakojo, kad per jų darbo praktiką pasitaikė valyti įvairiausių kaminų, kietojo kuro katilų. Kai kurie žmonės, pasak J. Šimkienės, labai atsakingai ruošiasi šildymo sezonui, bet yra ir labai neatsakingų šeimininkų, visiškai nesirūpinančių saugumu. „Sykį buvome pakviesti išvalyti kaminą, kuris, pasirodo, jau ir samanomis buvo spėjęs apželti. Valėme labai ilgai ir kantriai. Stovi kažin koks guzas – nei pirmyn, nei atgal. Patarėme šeimininkams panaudoti specialius miltelius kaminams valyti, pasikviesti mus po kokio mėnesio. Pasikvietė po trijų mėnesių, kai kaminas ir vėl nebetraukė. Antrąsyk išprašėme guzą lauk. Tačiau kiek sugaišome! Jei kaminas neapleistas, paprastai susitvarkome per valandą“, – dalijosi patirtimi Jurgita.

M. Šimkaus manymu, yra apie 20–30 proc. žmonių, kurie nuolat rūpinasi kaminais, krosnimis, kietojo kuro katilais. Likusieji kaminkrėčius kviečiasi tik iškilus smarkioms problemoms, pavyzdžiui, kamine užsidegus suodžiams. „To neturėtų būti. Jei kaminas netvarkingas, gali ir be namų likti. Visko nutinka“, – teigė kaminkrėtys.

Per ne vienerius metus sutuoktiniai kaminkrėčiai, valydami kaminus, yra aptikę įvairiausių radinių. Šeimininkai, patys bandydami gelbėtis, į kaminus ant netvirtų virvelių leidžia sunkius, ne visuomet išsilaikančius daiktus. Šimkai yra radę net bėgio gabalą, įkritusį į kaminą, taip pat plaktuką, laužtuvą... O suodžių – ir ne po vieną kibirą išsemia.

Anksčiau, pasak pašnekovų, kaminkrėčiai privalėjo nejausti aukščio baimės. Kaip kitaip ant stogo užlipsi? Dabar, patobulėjus įrankiams, apie 80 ir daugiau procentų kaminų išvalyti galima ir iš apačios.

Klientų netrūksta

Prieš prasidedant šildymo sezonui, kaminkrėčiai graibstyte graibstomi. M. Šimkus pasakojo, kad jie su žmona vos spėja suktis Kauno regione. Dažniausiai per trumpą laiką skuba atlikti profilaktinius valymus. Žiemą, sumažėjus skubių darbų, kaminkrėčiai vyksta ir tolėliau, maždaug 100 km atstumu nuo savo namų Raudondvaryje. Šaltuoju metų laiku paprastai tenka skubūs prašymai.

„Klientų pagausėjimą labai pajautėme šiemet. Pabrangus dujoms, žmonės grįžta prie kūrenimo kietu kuru, nors ir ši kuro rūšis taip pat nėra pigi. Mūsų telefonai net kaista, kolegų kituose miestuose – taip pat“, – sakė kaminkrėčiai. Pasak pašnekovų, kai kuriuose rajonuose kaminkrėčių trūksta.

Šimkai turi nuolatinių klientų ratą. Kaminkrėčiai yra pasidarę patikros lipdukus, kuriuos užklijuoja ant išvalytos krosnies. Lipdukuose pažymima kamino išvalymo data. Kai kuriuose lipdukuose – po keletą įrašų. „Tokie žmonės mums kaip giminės. Patenkinti ir mūsų darbu, ir mumis pačiais. Labai pasitiki, jeigu negali būti namuose, palieka raktus sutartoje vietoje, kad galėtume dirbti“, – džiaugėsi Šimkai. Sutuoktiniai kaminkrėčiai pripažino: ir jiems patiems keista dėl tokio užsiėmimo. Tačiau padėti žmonėms išvengti galimų nelaimių – labai malonu.

Mariaus ŠIMKAUS nuotraukos