Kaip naujoji kelių rinkliava kirs per kišenę

Laukia pokyčiai

Šiemet mokamuose magistraliniuose keliuose pokytis jau įvyko – nuo liepos 1 d. krovininiam ir komerciniam transportui buvo išplėstas mokamų kelių tinklas, į jį papildomai įtraukiant 21 krašto kelią (1 150 km). Iki tol buvo 19 mokamų magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – 1 700 km. Tai yra tik pirmasis etapas. Per kitus du etapus planuojama apmokestinti dar 16 (830 km), o vėliau – ir 19 magistralinių kelių (770 km).

Javų, daržovių augintojai, sodininkai ir pieno gamintojai aiškina, kad jie tai jau pajuto, pirkdami vinjetes ir mokėdami kelių naudotojo mokestį. Nuo 2027 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokesčio vinjetes pakeis elektroninė kelių rinkliava – e-tolling – ir bus nustatyti kelių rinkliavos dydžiai. Pagrindinis pokytis, kad pagal naują sistemą transporto priemonės bus apmokestinamos už nuvažiuotą atstumą, o prie dabar skaičiuojamų kelių infrastruktūros kaštų bus pridedama CO2 dedamoji, kuri bus nustatoma pagal išmetamo anglies dioksido pamatines vertes. Galima sakyti, kad bus dar vienas taršos mokestis – šiemet CO2 dedamoji jau papildė degalų akcizų tarifus.

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) parlamentinės kontrolės rėmuose buvo svarstomas planuojamos e-tolling sistemos įgyvendinimo poveikis žemės ūkiui, tačiau Kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodikos patvirtinimo projekto rengėjos – Susisiekimo ministerijos (SM) – atstovai jokių skaičių, kaip pokyčiai paveiks agrosektorių, nepateikė.

Susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas KRK aiškino, kad šiemet gegužės mėnesį vykusiame Vyriausybės posėdyje pasiektas susitarimas ir priimtas protokolinis nutarimas, įpareigojantis SM nustatyti mažesnius kelių rinkliavos dydžius žemės ūkio subjektų veiklai. „Manau, kad pavyko surasti balansą – metodikoje yra numatyta nuolaidų žemės ūkio sektoriui. Kalbu apie pirminę žemės ūkio produkciją – pieną, grūdus, pašarus, įskaitant ir pašarams gaminti skirtas žaliavas. Tokiai veiklai ir produkcijai realizuoti naudojamoms transporto priemonėms siūloma taikyti 0,5 koeficientą. Tai reikštų, kad visi žemės ūkio subjektai, vežantys žemės ūkio produkciją, mokėtų perpus mažiau nei kitų sektorių atstovai“, – tvirtino susisiekimo viceministras.

Iš savo varpinės

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas nesidžiaugė žadamomis kelių mokesčių nuolaidomis žemės ūkiui, nes 0,5 koeficientas nėra toks jau patrauklus. „Grūdus ir kitą produkciją reikia vežti daug kilometrų, tad manau, kad provincijos verslą reikėtų skatinti labiau“, – KRK teigė Kelmės r. ūkininkas. Jis teiravosi, kaip kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, ypač kaimyninės, apmokestina kelių naudotojus iš žemės ūkio sektoriaus, nes nuo to priklauso mūsų ūkininkų konkurencingumas. R. Žiobakas patikino, kad, įvedus e-tollingą, pas mus žemės ūkyje naudojamam transportui kelių rinkliavos dydžiai neturėtų skirtis nuo lenkų, o Latvijoje galioja vinječių sistema ir kelių apmokestinimas žemdirbiams yra panašus kaip ir Lietuvoje. Be to, susisiekimo viceministras tvirtino, kad Lenkijoje visi moka vienodai, jokių išimčių niekam nėra.

KRK narys Kęstutis Mažeika „Ūkininko patarėjui“ tikino, kad Lenkijoje visgi yra kitaip. „Ten krovininiai mikroautobusai, iki 3,5 t sunkvežimiai yra neapmokestinami, o pas mus kelių mokestis jiems yra taikomas. Žemės ūkio technikai, vežančiai ūkininkų produkciją, mano žiniomis, Lenkijoje nėra papildomo mokesčio. Čia, matyt, yra dar vienas skirtumas, dėl kurio mūsų gamintojų kova tarptautinėse rinkose bus sudėtingesnė“, – tvirtino politikas.

Jis pastebėjo, kad SM žemės ūkiui siūlo perpus mažesnį mokestį, bet pagal naują apmokestinimą tai gali būti gana reikšminga suma. „Kiek tada sumažės, pavyzdžiui, pieno kaina smulkiesiems gamintojams, iš kurių kasdien paimamas pienas? Čia matau didelę grėsmę. SM žiūri tik iš savo varpinės, kaip apmokestinti, bet neįvertina poveikio žemės ūkiui, verslui. Manau, kad Lietuvoje didžiausią žalą keliams daro tranzitinis transportas, todėl vietos ūkininkams, verslui apmokestinant kelius galima būtų sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas, tačiau SM keistai to neįžvelgia“, – konstatavo K. Mažeika.

Ko verta diskusija

Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis KRK stebėjosi, kad gana keistokai vertinama žemės ūkio svarba. „Jis pripažintas strateginiu sektoriumi, bet siūlomi žingsniai, kurie žemės ūkį silpnins ir mažins jo konkurencingumą. Jeigu Lenkijoje agrarininkams nereikia mokėti kelių mokesčio ar jis yra tik simbolinis, o SM neturi skaičių, kaip tai paveiks mūsų šalies žemės ūkį ir kiek kainuos ūkininkams, tai abejočiau, ar mes galėtume tokią diskusiją tęsti, kol nepamatysime konkrečių duomenų. Tokių skaičių reikia, kad galėtume prognozuoti, ar vėliau nereikės dar didesnės pagalbos žemdirbiams, įgyvendinus e-tollingą“, – detalaus poveikio vertinimo pasigedo žemės ūkio viceministras.

R. Žiobakas pripažino, kad šis klausimas buvo nuolat minimas, ir patikino, jog, patvirtinus Kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodiką, jis niekur nedings.

Kaip panaudojami pinigai?

Vilniaus r. ūkininkų asociacijos pirmininkas Veslavas Spiridovičius sutiko, kad kelių mokesčiai yra neišvengiami, tik gaila, kad viskas brangsta, mokesčiai auga, o grūdų kaina nekyla. Tad ūkininkui daugiau pinigų tenka atseikėti iš savo kišenės, nei į ją jų papuola. „Kuo toliau, tuo mažiau lieka uždarbio. Esame priversti vis labiau skaičiuoti ir galvoti. Kai su kolegomis kalbamės apie pelningumą, tai šiemet geras rodiklis yra nulis. Bet iš entuziazmo ilgai neūkininkausi, jau geriau tada laikyti 10 vištų ir dirbti savo darže ar sode. Turbūt gerai gyvena trąšų, technikos pardavėjai, grūdų supirkėjai, bet gal taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, labiau pasigilinus, jiems irgi, matyt, ne pyragai“, – ŪP samprotavo ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas pastebėjo, kad jau šiemet reikia atseikėti daugiau pinigų kelių mokesčiams, nes atsirado daugiau mokamų krašto kelių, bet žemės ūkio įmonės turi šiokių tokių lengvatų. „Viena aišku – nuo tų senų laikų, kai pradėti rinkti mokesčiai, jie niekada nemažėjo. Tik dabar dar pačiam juos reikia suskaičiuoti ir sumokėti, o valdininkai tik patikrina“, – filosofiškai buvo nusiteikęs ŪP pašnekovas.

Jis pripažino, kad mokesčius reikia mokėti, taip pat ir už naudojimąsi keliais, tačiau čia labai svarbus ir esminis dalykas, kaip tie mokesčiai yra panaudojami. „Iš degalų akcizų surenkama nemaža suma, bet ne visa ji tenka kelių priežiūrai, kamšomos ir kitos skylės, todėl ir turime tokius prastus kelius, jau net tiltai pradėjo griūti. Gyvenu prie Žemaičių plento, kuris taip vilkikų suplaktas, kad baisu žiūrėti, bet jo niekas neremontuoja. Keliais nuo lenkų jau skiriamės šviesmečiais“, – apgailestavo J. Kuzminskas.

Kelių mokesčiai augs

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.