Kaip nustatoma valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kaina

Be aukciono parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaina nustatoma pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama atlikus individualųjį turto vertinimą ir ją padidinus 25 procentais. Jei individualaus vertinimo metu nustatyta rinkos vertė yra mažesnė nei vertė, nustatyta taikant masinį turto vertinimą, tuomet pardavimo kaina apskaičiuojama pagal masinio vertinimo būdu nustatytą vertę, ją taip pat padidinant 25 procentais.

Praktikoje tai reiškia, kad NŽT, gavusi prašymą įsigyti žemės sklypą ir nustačiusi, kad jis gali būti parduodamas, tai yra tiek pirkėjas, tiek sklypas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pirmiausia patikrina sklypo vertę pagal masinį vertinimą. Tuo pat metu užsakomas ir individualusis sklypo vertinimas.

Individualųjį vertinimą užsako NŽT pagal sutartis, sudarytas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, su vertintojais, turinčiais teisę atlikti turto vertinimą. Šio vertinimo išlaidas apmoka suinteresuotas asmuo (pirkėjas). Pagal šiuo metu galiojančias žemės sklypų vertinimo sutartis vieno žemės sklypo individualusis vertinimas kainuoja apie 100 eurų.

Kai konkretaus žemės sklypo vertė nustatyta masiniu ir individualiuoju vertinimu, pardavimo kainai nustatyti pasirenkama didesnė iš šių dviejų verčių ir ji padidinama 25 procentais. Tai ir yra galutinė žemės sklypo pardavimo kaina.

Pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 80 proc. gautų lėšų pervedama į Valstybės gynybos fondą ir skiriama Lietuvos gynybos stiprinimui.

NŽT primena, kad galima įsigyti iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Parduodami tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi (neišnuomoti) sklypai, besiribojantys su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

NŽT informacija