Kaip perkelti Jūsų žemės sklype esanti kelio servitutą?

Apie tai, kokias pareigas turite ir koks teisinis reglamentavimas galioja tokiai situacijai, pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Viktorija Dubovskienė.

Pirmiausiai, anot teisininkės, būtina žinoti, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas svarbus nuosavybės neliečiamumo principas. „Aiškindamas šį principą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“, - atkreipia dėmesį V. Dubovsienė.

Apibūdintai situacijai spręsti, žemės sklypo savininkui, kurio sklype nustatytas kelio servitutas, daiktinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Civiliniame kodekse. Pagal jame nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. „Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, ką turime šioje apibūdintoje situacijoje ir, jeigu nepavyksta su kaimynu susitarti, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys“, - pabrėžia teisininkė.

Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį taip pat įtvirtina Civilinis kodeksas. Pagal jį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus:

• kad jis yra turto savininkas;
• kad jo teisės yra pažeistos.

Pasak AVOCAD teisininkės, minėtoje situacijoje, kad ieškovas yra turto savininkas, nebus sunku įrodyti.  Tačiau, visa įrodinėjimo našta nusikels į antrąjį punktą – kad nustatytu kelio servitutu yra pažeidžiamos savininko teisės. Modeliuokime, kad šiose faktinėse aplinkybėse, žemės sklypo savininkas laikytų, jog kaimyno gerbūvis, įskaitant, bet neapsiribojant kaimynui priklausantys vartai, tvora, medžiai, tujos ir pan. yra trukdis ir savininkas negali naudoti šių objektų užimtos žemės sklypo dalies, kelio servituto dalyje.

Tokiu atveju negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

• nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;
• atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį;
• uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.

Tačiau, šioje situacijoje Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė ir išaiškino, kad įstatymų leidėjas žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ir kitais augalais, skirtingai nei žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype ar ant sklypų ribos vykdomomis statybomis, tiesiogiai nesieja su teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti negatorinį ieškinį dėl subjektinės nuosavybės teisės, kurios pažeidimas siejamas su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ar kitais augalais, gynimo, ieškovas, be kita ko, privalo įrodyti, kad jo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista. Tai, kad byloje nustatoma, jog medžiai, krūmai ar kiti augalai auga ant sklypų ribos ar gretimame žemės sklype tokiais atstumais nuo sklypo ribos, kurie neatitinka nustatytų teisės aktuose, nėra pagrindas pripažinti, kad negatorinį ieškinį pareiškusio ieškovo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista.

Taigi, pasak teisininkės, reiškiant reikalavimą su negatoriniu ieškiniu, nepakanka nurodyti tik objektų, kurie, ieškinio pateikiančio subjekto pateikimu trukdo jam naudotis daiktu pagal paskirtį. Tokiu atveju reikia įrodyti, kaip tie objektai pažeidžia jo teises.

Partnerio informacija