Kaišiadorių paukštynas planuoja biojėgainės statybas

„Siekiame užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, sumažinti atliekų kiekį ir skatinti tvarią veiklą. Biojėgainių integravimas į mūsų įmonių grupės vystomą gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“ mums suteikia galimybę ūkinėje veikloje susidarančias organines atliekas paversti vertingais energetiniais ištekliais ir reikšmingai prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, mažinti metano ir CO2 emisijas. Investicija Kaišiadoryse yra svarbus mūsų įmonių grupės žingsnis, vedantis mus švaresnės aplinkos link“, – teigia AB Akola group valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius.

Biojėgainė leis išvengti organinių atliekų kaupimosi keliamų problemų. Kaišiadoryse planuojamoje biojėgainėje bus perdirbamos Kaišiadorių paukštyno ir kitose Akola group valdomų žemės ūkio bendrovių veikloje susidarančios organinės atliekos. Taip pat planuojama perdirbti ir Kaišiadorių vietiniuose ūkiuose susidarančias organines atliekas. Iš viso per metus būtų galima perdirbti iki 120–140 tūkst. tonų mėšlo ir kitų organinių atliekų.

„Pradėjus veikti biojėgainei, šios atliekos nebebus kaupiamos mūsų veiklos teritorijose ir vietiniuose ūkiuose, o nedelsiant perdirbamos. Tai užtikrins ne tik efektyvų atliekų tvarkymą, bet, kaip rodo kitų tokių projektų patirtis – prisidės prie kvapų sklaidos valdymo, palyginti su neapdoroto mėšlo ir kitų organinių atliekų laikymu bei naudojimu“, – sako Kaišiadorių paukštyno generalinio direktoriaus pavaduotojas bei paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius.

Kaip jis pažymi, tuo pačiu bus mažinami į aplinką patenkančių metano bei CO2 dujų kiekiai. Skaičiuojama, kad šios biojėgainės dėka į aplinką išmetamo CO2 kiekis kasmet sumažės apie 29 tūkst. tonų. Tai reiškia, jog kiekvienais metais bus sumažinta maždaug tiek pat CO2, kiek išskiria 15 tūkst. naujų automobilių, važiuojančių po 20 tūkst. kilometrų per metus.

Kartu ši biojėgainė sumažins iškastinio kuro naudojimą. Projekte numatyti 4 biodujų reaktoriai, kurie pagamins iki 1 000 kubinių metrų biometano per valandą, kasmet  bus galima pagaminti beveik 85 GWh (gigavatvalandžių) biometano, kurį  planuojama tiekti į AB „Amber Grid“ arba ESO dujotiekio tinklus, kur jis būtų naudojamas kaip atsinaujinanti energija, padedanti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti energetinį saugumą.

Naujoji biojėgainė, planuojama Kaišiadoryse, ne tik prisidės prie atliekų tvarkymo ir atsinaujinančios energijos gamybos, bet ir aprūpins augalininkystės ūkius vertingomis natūraliomis trąšomis, vadinamomis digestatu, kuris gaminamas biometano gamybos proceso metu. Planuojama, kad kiekvienais metais šioje biojėgainėje bus pagaminama daugiau kaip 285 tūkst. tonų digestato.

„Digestatas yra vertingos natūralios trąšos, kurios skleidžia kur kas mažiau kvapo ir yra maistingesnės augalams bei dirvai nei neapdorotas mėšlas, todėl gali būti efektyviau naudojamos žemės ūkyje. Be to, naudojant digestatą vietoje tradicinių azoto trąšų, kurios gaminamos iš gamtinių dujų, sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, todėl ši praktika yra kur kas ekologiškesnė ir tvaresnė. Šios trąšos bus naudojamos mūsų žemės ūkyje ir padės siekti aplinkai draugiškesnių auginimo praktikų,“ – teigia S. Petkevičius. 

Biojėgainę planuojama statyti AB Kaišiadorių paukštyno antrinei įmonei „KP valda“ priklausančiame beveik 13 hektarų žemės sklype Paukštininkų gatvėje, netoli Kaišiadorių paukštyno paukštidžių, įsikūrusių pramoninėje zonoje už Kaišiadorių miesto ribos.

Per artimiausią savaitę suplanuotas biojėgainės projekto pristatymas Kaišiadorių gyventojams, kuriame vietinei bendruomenei bus išsamiai pristatytas projektas bei jo įgyvendinimas.

Partnerio informacija

Viršelyje: planuojamos biojėgainės vizualizacija