Karantininiai bulvių kenkėjai – kuo jie pavojingi ir ypatingi?

Lietuvoje daugiausia žalos darantys karantininiai kenkėjai yra bulvių žiedinis puvinys ir bulviniai cistas sudarantys nematodai. Kasmet Lietuvoje vidutiniškai nustatomi 25-27 bulvių žiedinio puvinio židiniai ir pavieniai (1-3) cistas sudarančių nematodų židiniai. Dažnu atveju kenkėjai ar jų augaluose sukeliami požymiai ankstyvoje stadijoje yra nepastebimi, todėl, pasodinus laboratorijoje neištirtas bulves, galima sulaukti finansiškai skaudžių pasekmių.

Bulvių žiedinį puvinį (Clavibacter sepedonicus) gumbuose galima atpažinti, perpjovus užkrėstą bulvių gumbą, kuriame pasimato išryškėjęs geltonos-rudos spalvos žiedas, suformuotas besisunkiančios bakterijų masės. Atkreipiame dėmesį, kad tipiniai minėto karantininio kenkėjo sukeliamos ligos požymiai pastebimi tik tada, kai yra stiprus užkrėtimas (didelis bakterijų kiekis bulvėje). Tokių atvejų, kai būna pastebimi požymiai bulvių gumbuose, pasitaiko retai. Vis dėlto pramoniniuose ūkiuose užaugintose bulvėse dažniausiai ligos požymių beveik nepasitaiko.

Ant bulvių augalų pirmieji požymiai pasireiškia atsiradusiomis juodomis nekrozės dėmėmis, apatinių bulvių augalo lapų vytimu bei jų susisukimu. 

Įprastai bulvės bakterinėmis ligomis užkrečiamos sąlyčio su užkrėstais bulvių gumbais metu arba naudojantis nuomojama/skolinta nedezinfekuota žemės ūkio technika ar sandėliu. Bakterija gali išlikti gyvybinga žemoje tem­pe­ra­tū­ro­je iki 1,5 me­tų mai­šuo­se, il­gai iš­si­lai­ko ant pa­dar­gų, įran­kių, san­dė­liuo­se. Daž­nai bak­te­ri­ja iš­gy­ve­na savaime augančiose bul­vė­se, bul­vie­no­juo­se.

Bulvių pažeidimus sukelia ir bulviniai cistas sudarantys nematodai – mikroskopinio dydžio kirmėlės. Lietuvoje aptinkami pavieniai auksinio bulvinio nematodo (Globodera rostochiensis) židiniai.  Pirmieji užkrėtimo požymiai – tai pastebimos dėl nesudygusių bulvių, lauke atsiradusios tuščios vietos, nuvytę ir susisukę bulvių lapai. 

Išrovus užkrėstos bulvės kerą, ant šaknų galima matyti aguonos dydžio baltos ar gelsvos spalvos cistas, kurios bręsdamos įgauna rausvai rudą spalvą. Cistos viduje būna iki 600 kiaušinėlių, iš kurių išsivysto lervutės. Lervutės pažeidžia jaunas augalo šaknis, minta augalo sultimis ir taip sutrikdo normalų bulvių augimą. Cistos plinta su augalais, gumbais, dirvožemiu, inventoriumi, tara, padargais. Taip pat cistas gali pernešti paukščiai, gyvūnai, vėjas.

Kitos pavojingos karantininės ligos – bulvių rudasis puvinys ir bulvių raupis (bulvių vėžys) – Lietuvoje kol kas neaptinkamos, tačiau keli židiniai nustatyti kaimyninėje Lenkijoje. Todėl numoti ranka į jas nederėtų, nes, jeigu nesiimsime prevencinių priemonių, galimai šios ligos pateks ir į Lietuvos teritoriją. Augalininkystės tarnyba ragina prieš įvežant bulves iš Lenkijos pirmiausiai įsitikinti, kad bulvių siuntos yra paženklintos etiketę/augalo pasu. Verta pabrėžti, kad atsivežant neištirtas maistines bulves iš kaimyninės šalies ir naudojant jas ne pagal paskirtį, t. y. naudojant jas kaip sėklines bulves, rizikuojama užkrėsti Lietuvos bulvių pasėlius karantininiais kenkėjais.

Bulvių rudąjį puvinį (Ralstonia solanacearum), kaip ir prieš tai minėtą bulvių žiedinį puvinį sukelia bakterijos. Esminis skirtumas, kad šios ligos plitimui palankesnis karštas ir drėgnas klimatas. Bakterijos išgyvena vandens telkinių pakrantėse augančių ir plačiai Lietuvoje paplitusių karklavijų šaknyse, o kai vandens temperatūra pasiekia +15 ºC bakterijos pasklinda vandenyje. Kenkėjas pažeidžia ne tik bulves, bet ir pomidorus, baklažanus ir kt. bulvinių šeimos augalus.

Lietuvoje kol kas neaptinkamas, tačiau  galėtų būti pražūtingas šalies bulvių pasėliams, tai - bulvinis raupis, kitaip dar vadinamas bulvių vėžiu (Synchytrium endobioticum). Atpažinti bulvių vėžį nėra sunku - ant bulvių gumbų matomi susidarę netaisyklingos formos įvairaus dydžio augliai. Šis kenkėjas yra mikroskopinis grybas, kaupiantis sporas augale, kuris galiausiai supūva ir subyra, o į dirvą patenka geltonai rudos storasienės grybo sporangės. Šios sporos dirvožemyje gyvybingos gali išlikti net 20–30 metų.

Siekiant apsaugoti auginamas bulves nuo bulvių karantininių kenkėjų, Augalininkystės tarnyba rekomenduoja laikytis pagrindinių prevencijos priemonių – sodinti tik sertifikuotas sėklines bulves (visos parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės yra paženklintos etiketėmis-augalo pasais. Taip pat, sertifikuotos bulvės atitinka bulvėms keliamus kokybės reikalavimus. O tai reiškia, kad su sėkla į ūkį nepateks kiti bulvių augintojams aktualūs bulvių kenkėjai (virusai). Sodinant sertifikuotą sėklą gaunamas gausesnis ir kokybiškesnis derlius, išlaikoma gera bulvių prekinė išvaizda. Dirbant laukus labai svarbu naudoti tik savo ūkio techniką, o jeigu to išvengti nepavyksta, būtina kaskart prieš naudojimą kruopščiai ją valyti ir dezinfekuoti.

Pastebėjus įtartinų bulvių ligos požymių, prašome nedelsiant pranešti Augalininkystės tarnybai. Darbuotojų kontaktus galite rasti paspaudę čia – struktūra ir kontaktai. Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lrv.lt, Facebook ir LinkedIn paskyrose.

VAT informacija