Karas Ukrainoje gali stipriai pakeisti Europos žaliąjį kursą

Žemdirbiai ir mokslininkai jau kuris laikas būgštauja, kad dėl žaliojo kurso strategijos Europos ūkininkai patirs milijardinius nuostolius. Lietuvos žemės ūkio ministras tikina, kad neigiamos pasekmės nebus tokios baisios. Tuo metu ūkininkai įsitikinę, kad Lietuva prisiėmė daugiau įsipareigojimų, nei būtina. Ar dabar, Ukrainoje vykstant  Putino karui, nereikėtų sukeisti vietomis žaliojo kurso ir apsirūpinimo maistu prioritetų?

Pirmenybė – ne tam  

„Rusijos kariuomenei užpuolus Ukrainą, šalis liko be maisto produktų. Ir tai atsitiko valstybėje, kurioje geros žemės, derlingi laukai. Kiek laiko čia tepraėjo nuo agresijos, o  šalyje jau nėra maisto.

Jei Lietuvą ištiktų tokia nelaimė, mes, ko gero, jau po penkių dienų neturėtume ko valgyti“, – įsitikinusi Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Pasak jos, užuot puolę žygiuoti Europos žaliuoju kursu, sukti galvas, kaip atkurti suartas ir javais apsodintas pievas, derlingose žemėse statyti  saulės elektrines,  turėtume viską daryti priešingai – kuo daugiau ir efektyviau, su mažesniais kaštais racionaliai išnaudoti visą žemę.

„Tai yra būtina. Turime išnaudoti visas galimybes,  visą savo ūkį, kad galėtume gaminti daugiau maisto produktų, kurių šiandien, kaip jau spėjome įsitikinti, labai trūksta. Reikia viską kardinaliai peržiūrėti ir pirmiausiai pasirūpinti žmonėmis, o ne neva nykstančiomis nendrinukėmis. Pirmenybė turi būti teikiama natūraliam, produktyviam, žmones maitinančiam, žemės ūkiui, kitaip susidursime su labai skaudžiomis problemomis“, – nevynioja žodžių į vatą D. Karalevičienė.

Tikslai – geri, priemonės – ne

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas mano, kad nereikėtų sukeisti tų prioritetų, o tik derinti juos tarpusavyje. Žaliojo kurso tikslai –  geri, galbūt reikia jų siekti ir eiti prie tvaresnės aplinkai gamybos, bet tikrai ne tokiomis priemonėmis, kurių buvo imamasi.

„Dar ir dabar jos yra primetamos, nors išsakėme daug pastabų. Nelabai į jas atsižvelgiama, nors turėtų būti suderinta ir faktiškai svarbiau turėtų būti pirmiau apsirūpinti maistu. Juk tai yra pirmasis žmogaus fiziologinis poreikis. Ir tik paskui turėtų eiti žaliojo kurso tikslai“,  – žeria  priekaištus I. Hofmanas. 

Gamyba turi būti tvari   

Pasak jo, išvada tokia – gamyba turi būti tvari ir kuo draugiškesnė aplinkai. Žemdirbiai niekada nekėlė klausimo dėl paties žaliojo kurso poreikio, jo tikslų.

 „Mes visada apie tai sakėme, tik pasirinktos priemonės yra netinkamos. Galima tas priemones ir toliau aptarinėti, juk buvo pasakyta, kad mes esame gana žali net ir pasaulio mastu. Naudojame mažai pesticidų, išmetame nedaug CO₂ ir tikrai galime pasidžiaugti, kad turime tokį žalią kraštą ir tikrai žalią žemės ūkį“, teigia I.Hofmanas 

Maistas – strateginė prekė

„Šiuo metu akivaizdu, kad neturi kilti klausimų dėl pirmenybės. Kai  Ukrainoje vyksta karas, aplink ją ir visoje Europoje bei pasaulyje įtempta padėtis, yra kilęs neeilinis konfliktas, šalys kaupia būtiniausias atsargas, o maistas tapo strategine preke. Todėl ūkininkai turėtų atlikti savo šventą pareigą – padaryti savo darbą maksimaliai gerai, – sako LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. – Aišku, mums reikia pagalbos – abejonių kelia apsirūpinimas dyzelinu. Yra ūkininkų, kurie šiuo metu negali nusipirkti dyzelino didmeninėmis kainomis. Jie iš anksto nepasirūpino atsargomis, todėl dabar yra atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje. Jau netrukus dyzelino reikės daug, nes prasidės sėjos darbai. Ką darysime? Nesėsime?“

Katastrofiškai trūksta trąšų

Didelė dalis ūkininkų, pasak R. Juknevičiaus, trąšų kainoms pasiekus aukštumas, bandė laukti, tikėdamiesi, kad pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui ir atpigus gamtinėms dujoms, bus pigiau įsigyti pagamintų azotinių trąšų. Todėl šiuo metu žemdirbių apsirūpinimas šiomis trąšomis yra katastrofiškoje padėtyje. Dabar situacija yra dar sudėtingesnė, nes Jonavos azotinių trąšų gamykla dirba tik puse pajėgumų. Galbūt ten trūksta aprūpinimo gamtinėmis dujomis. Manau, turėtų būti pasirūpinta, kad gamykla galėtų veiktų visu pajėgumu. Tik taip, anot R. Juknevičiaus,  būtų galima bent iš dalies kompensuoti trūkstamas azotines trąšas. Juo labiau kad kelias atsivežti tokių trąšų iš Baltarusijos ar Rusijos jau užsidarė, o galimybės pirkti jas Vakarų šalyse – ribotos.

Eina į antrą planą

„Svarbiausia, kad turėtume ką valgyti. Dabar toks vaizdas, jog  žaliasis kursas eina į antrą planą. Matome, ką daro baisi, griaunanti Putino karo mašina. O Ukraina juk buvo labai didelė maisto produktų tiekėja Europai. Dabar tie visi procesai sutriks. Dar neaiški ir karo baigtis, kiek ukrainiečiai atsilaikys. Ukraina – didelė šalis, todėl kai kuriuose pietiniuose rajonuose jau turėtų vykti pavasariniai darbai, o šiuo metu visi susitelkę gynybai.

Kad nepritrūktume maisto, mūsų valdžios vyrai turėtų labai rimtai skaičiuoti, pasverti, ką drausti, o ko ne“, – įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Daug ką teks atšaukti 

Neseniai pranešta, primena P. Puskunigis, kad net visos Europos ūkininkus ir žemės ūkio kooperatyvus vienijanti organizacija „Copa–Cogeca“  kreipėsi į eurokomisarą, kad būtų peržiūrėta visa žaliojo kurso politika. Ten aiškiai matoma, kad ją įgyvendinant kils žemės ūkio produktų stygius, bus rimtų problemų dėl maisto. Europoje apie tai rimtai kalbama.

„Todėl Lietuvoje reikėtų neatidėliotinai, nes jau ne už kalnų ir pavasario darbymetis, pranešti žemdirbiams apie būsimus pakeitimus, suvaržymų dėl žaliojo kurso atšaukimus. Jiems turi būti viskas aišku. Greičiausiai nebebus ir nurodymų, kad prie melioracijos griovio būtų palikta dešimt ar dar kiek nesuartų metrų. Dabar, ko gero, jau teks arti iki pat griovio, kad būtų gauta daugiau derliaus ir turėtume, ką valgyti“, – prognozuoja žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas. 

Politika turi keistis  

P. Puskunigio nuomone, karas Ukrainoje jau daug ką pakeitė. Kartu turės būti keičiama ir žemės ūkio politika. „Jausmas toks, – sako jis, – kad maisto gali ir pritrūkti. Todėl norėtųsi, kad šiais baisiais laikais vis dėlto atsirastų daugiau vienybės ir supratimo. Šiandien belieka džiaugtis mūsų susitelkimu ir užuojauta ukrainiečiams. Tikiuosi, kad šis karas padarys labai daug žaliojo kurso pataisų..“

Ko siekta žmonėms ir planetai?

Europos žaliojo kurso strategija siekiama skatinti ekonomiką, gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę bei rūpintis gamta. Perėjimas prie tvarios maisto sistemos gali būti naudingas aplinkai, sveikatai ir visuomenei, taip pat prisidėti prie teisingesnio ekonominės naudos paskirstymo.

ES tikslai:

• užtikrinti aprūpinimą maistu klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo sąlygomis;
• sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui;
• stiprinti ES maisto sistemos atsparumą;
• vadovauti visuotinei pertvarkai, siekiant konkurencingo tvarumo pagal principą „Nuo ūkio iki stalo“.