Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024
Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024

Karas Ukrainoje gali stipriai pakeisti Europos žaliąjį kursą

2022/03/12

Žemdirbiai ir mokslininkai jau kuris laikas būgštauja, kad dėl žaliojo kurso strategijos Europos ūkininkai patirs milijardinius nuostolius. Lietuvos žemės ūkio ministras tikina, kad neigiamos pasekmės nebus tokios baisios. Tuo metu ūkininkai įsitikinę, kad Lietuva prisiėmė daugiau įsipareigojimų, nei būtina. Ar dabar, Ukrainoje vykstant  Putino karui, nereikėtų sukeisti vietomis žaliojo kurso ir apsirūpinimo maistu prioritetų?

Pirmenybė – ne tam  

„Rusijos kariuomenei užpuolus Ukrainą, šalis liko be maisto produktų. Ir tai atsitiko valstybėje, kurioje geros žemės, derlingi laukai. Kiek laiko čia tepraėjo nuo agresijos, o  šalyje jau nėra maisto.

Jei Lietuvą ištiktų tokia nelaimė, mes, ko gero, jau po penkių dienų neturėtume ko valgyti“, – įsitikinusi Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Pasak jos, užuot puolę žygiuoti Europos žaliuoju kursu, sukti galvas, kaip atkurti suartas ir javais apsodintas pievas, derlingose žemėse statyti  saulės elektrines,  turėtume viską daryti priešingai – kuo daugiau ir efektyviau, su mažesniais kaštais racionaliai išnaudoti visą žemę.

„Tai yra būtina. Turime išnaudoti visas galimybes,  visą savo ūkį, kad galėtume gaminti daugiau maisto produktų, kurių šiandien, kaip jau spėjome įsitikinti, labai trūksta. Reikia viską kardinaliai peržiūrėti ir pirmiausiai pasirūpinti žmonėmis, o ne neva nykstančiomis nendrinukėmis. Pirmenybė turi būti teikiama natūraliam, produktyviam, žmones maitinančiam, žemės ūkiui, kitaip susidursime su labai skaudžiomis problemomis“, – nevynioja žodžių į vatą D. Karalevičienė.

Tikslai – geri, priemonės – ne

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas mano, kad nereikėtų sukeisti tų prioritetų, o tik derinti juos tarpusavyje. Žaliojo kurso tikslai –  geri, galbūt reikia jų siekti ir eiti prie tvaresnės aplinkai gamybos, bet tikrai ne tokiomis priemonėmis, kurių buvo imamasi.

„Dar ir dabar jos yra primetamos, nors išsakėme daug pastabų. Nelabai į jas atsižvelgiama, nors turėtų būti suderinta ir faktiškai svarbiau turėtų būti pirmiau apsirūpinti maistu. Juk tai yra pirmasis žmogaus fiziologinis poreikis. Ir tik paskui turėtų eiti žaliojo kurso tikslai“,  – žeria  priekaištus I. Hofmanas. 

Gamyba turi būti tvari   

Pasak jo, išvada tokia – gamyba turi būti tvari ir kuo draugiškesnė aplinkai. Žemdirbiai niekada nekėlė klausimo dėl paties žaliojo kurso poreikio, jo tikslų.

 „Mes visada apie tai sakėme, tik pasirinktos priemonės yra netinkamos. Galima tas priemones ir toliau aptarinėti, juk buvo pasakyta, kad mes esame gana žali net ir pasaulio mastu. Naudojame mažai pesticidų, išmetame nedaug CO2 ir tikrai galime pasidžiaugti, kad turime tokį žalią kraštą ir tikrai žalią žemės ūkį“, teigia I.Hofmanas 

Maistas – strateginė prekė

„Šiuo metu akivaizdu, kad neturi kilti klausimų dėl pirmenybės. Kai  Ukrainoje vyksta karas, aplink ją ir visoje Europoje bei pasaulyje įtempta padėtis, yra kilęs neeilinis konfliktas, šalys kaupia būtiniausias atsargas, o maistas tapo strategine preke. Todėl ūkininkai turėtų atlikti savo šventą pareigą – padaryti savo darbą maksimaliai gerai, – sako LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. – Aišku, mums reikia pagalbos – abejonių kelia apsirūpinimas dyzelinu. Yra ūkininkų, kurie šiuo metu negali nusipirkti dyzelino didmeninėmis kainomis. Jie iš anksto nepasirūpino atsargomis, todėl dabar yra atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje. Jau netrukus dyzelino reikės daug, nes prasidės sėjos darbai. Ką darysime? Nesėsime?“

Katastrofiškai trūksta trąšų

Didelė dalis ūkininkų, pasak R. Juknevičiaus, trąšų kainoms pasiekus aukštumas, bandė laukti, tikėdamiesi, kad pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui ir atpigus gamtinėms dujoms, bus pigiau įsigyti pagamintų azotinių trąšų. Todėl šiuo metu žemdirbių apsirūpinimas šiomis trąšomis yra katastrofiškoje padėtyje. Dabar situacija yra dar sudėtingesnė, nes Jonavos azotinių trąšų gamykla dirba tik puse pajėgumų. Galbūt ten trūksta aprūpinimo gamtinėmis dujomis. Manau, turėtų būti pasirūpinta, kad gamykla galėtų veiktų visu pajėgumu. Tik taip, anot R. Juknevičiaus,  būtų galima bent iš dalies kompensuoti trūkstamas azotines trąšas. Juo labiau kad kelias atsivežti tokių trąšų iš Baltarusijos ar Rusijos jau užsidarė, o galimybės pirkti jas Vakarų šalyse – ribotos.

Eina į antrą planą

„Svarbiausia, kad turėtume ką valgyti. Dabar toks vaizdas, jog  žaliasis kursas eina į antrą planą. Matome, ką daro baisi, griaunanti Putino karo mašina. O Ukraina juk buvo labai didelė maisto produktų tiekėja Europai. Dabar tie visi procesai sutriks. Dar neaiški ir karo baigtis, kiek ukrainiečiai atsilaikys. Ukraina – didelė šalis, todėl kai kuriuose pietiniuose rajonuose jau turėtų vykti pavasariniai darbai, o šiuo metu visi susitelkę gynybai.

Kad nepritrūktume maisto, mūsų valdžios vyrai turėtų labai rimtai skaičiuoti, pasverti, ką drausti, o ko ne“, – įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Daug ką teks atšaukti 

Neseniai pranešta, primena P. Puskunigis, kad net visos Europos ūkininkus ir žemės ūkio kooperatyvus vienijanti organizacija „Copa–Cogeca“  kreipėsi į eurokomisarą, kad būtų peržiūrėta visa žaliojo kurso politika. Ten aiškiai matoma, kad ją įgyvendinant kils žemės ūkio produktų stygius, bus rimtų problemų dėl maisto. Europoje apie tai rimtai kalbama.

„Todėl Lietuvoje reikėtų neatidėliotinai, nes jau ne už kalnų ir pavasario darbymetis, pranešti žemdirbiams apie būsimus pakeitimus, suvaržymų dėl žaliojo kurso atšaukimus. Jiems turi būti viskas aišku. Greičiausiai nebebus ir nurodymų, kad prie melioracijos griovio būtų palikta dešimt ar dar kiek nesuartų metrų. Dabar, ko gero, jau teks arti iki pat griovio, kad būtų gauta daugiau derliaus ir turėtume, ką valgyti“, – prognozuoja žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas. 

Politika turi keistis  

P. Puskunigio nuomone, karas Ukrainoje jau daug ką pakeitė. Kartu turės būti keičiama ir žemės ūkio politika. „Jausmas toks, – sako jis, – kad maisto gali ir pritrūkti. Todėl norėtųsi, kad šiais baisiais laikais vis dėlto atsirastų daugiau vienybės ir supratimo. Šiandien belieka džiaugtis mūsų susitelkimu ir užuojauta ukrainiečiams. Tikiuosi, kad šis karas padarys labai daug žaliojo kurso pataisų..“

Ko siekta žmonėms ir planetai?

Europos žaliojo kurso strategija siekiama skatinti ekonomiką, gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę bei rūpintis gamta. Perėjimas prie tvarios maisto sistemos gali būti naudingas aplinkai, sveikatai ir visuomenei, taip pat prisidėti prie teisingesnio ekonominės naudos paskirstymo.

ES tikslai:

  • užtikrinti aprūpinimą maistu klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo sąlygomis;
  • sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui;
  • stiprinti ES maisto sistemos atsparumą;
  • vadovauti visuotinei pertvarkai, siekiant konkurencingo tvarumo pagal principą „Nuo ūkio iki stalo“.
    2022.03.12 ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS Susijusios temos - skaitykite: žaliasis kursas; Ukraina; ekonomika; 
Dalintis
2024/05/27

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/27

Nuogąstavimai pasitvirtino: Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą.
2024/05/27

Ministras K. Navickas siekia, kad padidinti muitai būtų taikomi kuo platesniam rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos sąrašui

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvaujantis  žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūki...
2024/05/27

Sveikatos apsaugos sistemų ekspertė: kai kurie Lietuvos rodikliai – žemiausi ES

Slopstant pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemas sukrėtusios Covid-19 pandemijos pasekmėms, Lietuvoje neišvengiamai teks atsigręžti į ankstesnes, dar iki pandemijos vyravusias problemas.
2024/05/27

Europos Komisija: užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais – stabili

2024 m. vasarį ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė 6,2 milijardo eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei sausio mėn. Dėl gero žinomumo ir didelės gamybos ES tebėra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoj...
2024/05/27

VMVT patikrinimas atskleidė šiurkščius pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje: nesaugi produkcija sunaikinta

Šių metų, gegužės 8–10 dienomis Valstybinės maisto ir veterijanijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. &Sc...
2024/05/27

„Gamtos kišenėje“ – daug garsų, spalvų ir įdomybių

Šiaulių r. Gruzdžių sen. Jauneikiškių k. ūkininkai Jurgita Stancikaitė ir jos gyvenimo partneris Almis Petkevičius visus kviečia atvykti į netradicinį jų ūkį „Gamtos kišenė“. Viensėdyje galima pasigrožėti ne tik na...
2024/05/27

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: 80 šiukščių žvejybos pažeidimų, padaryta žala aplinkai – daugiau nei 41 tūkst. eurų

Per šių metų vasario–balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Iš pažeidėjų ...
2024/05/27

Kviečia „Agrovizija 2024“

2024 m. birželio 19–21 dienomis vyks viena didžiausių žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodų Lietuvoje AGROVIZIJA.