Pomona +25,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 17 Spa 2026
Pomona +25,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 17 Spa 2026




Karščiui vėl plūstelėjus į Lietuvą – priminimas saugoti ne tik save, bet ir savo augintinius

2024/06/27


Padidink tekstą

Artėjant naujai karščio bangai, gyvūnų gerovės ekspertai primena vasarą gyvūnams augintiniams kylančius pavojus ir pataria, kaip juos apsaugoti.

Perkaitimas. Nelaikykite gyvūno tiesioginėje saulėje, jei jau taip atsitinka, kad tenka išvesti jį į saulėkaitą, leiskite jam pabūti pavėsyje kas 30 min. Stebėkite, ar gyvūnas neperkaito. Pagrindiniai perkaitimo požymiai – sunkus dusulys, sausos arba ryškiai raudonos dantenos, tirštos seilės, vėmimas, viduriavimas, drebančios kojos. Pirmoji pagalba perkaitus gyvūnui – perkelkite jį į pavėsį arba vietą su oro kondicionieriumi. Ant jų galvos, kaklo ir krūtinės dėkite ledo paketus ar šaltus rankšluosčius arba liekite vėsiu (ne šaltu) vandeniu. Leiskite jiems išgerti nedidelį kiekį vėsaus vandens arba palaižyti ledo kubelius. Vežkite juos tiesiai pas veterinarą.

Vedžiojimo laikas. Nevedžiokite šunų karščiausiu dienos metu, vedžiokite juos anksti ryte ir vakare. Tvankiomis dienomis, apribokite augintinių fizinę veiklą: atsisakykite įtemptų treniruočių, intensyvaus bėgiojimo, dūkimo ar pagalių, kamuoliukų gaudymo parke. Ilgai bėgdamas paskui dviratį karštu asfaltu, gyvūnas letenėles nusitrins iki kraujo.

Automobiliai. Niekada nepalikite keturkojo įkaitusioje mašinoje, nes kyla didelė šilumos smūgio rizika. Gyvūnams pavojinga net ir 15 laipsnių šiluma. Kiekviena minutė tokiame „kalėjime“ gali būti lemtinga, o padariniai nebeatstatomi. Augintinio palikimas įkaitusiame automobilyje turi būti traktuojamas kaip „žiaurus elgesys“ ir apie tai reiktų pranešti atsakingoms tarnyboms. Keliaudami su augintiniais, jiems prisegti naudokite specialius diržus arba vežkite juos transportavimo dėžėse.

Letenėlių apsauga. Vedžiokite šunis anksti ryte arba vėlai vakare, kai būna vėsiau. Venkite karštų paviršių, tokių kaip asfaltas, smėlis, plytelės. Ilgai bėgiojant įkaitusia danga, augintinių kojų pagalvėlių oda perkaista, tampa skausminga, neretas pradeda šlubuoti. Pirmoji pagalba nudegus – šlapiu rankšluosčiu trinti letenėles. Pėdučių apsaugai naudokite vašką, vazeliną, specialius kremus arba uždėkite batukus.– Geriamas vanduo. Aprūpinkite augintinius gėlu vandeniu. Visada jo turėkite vaikščiodami ar keliaudami.

Fejerverkai ir griaustinis. Palyginus su žmogaus, gyvūnų klausa yra 3-4 kartus stipresnė. Saliutai bei griausmai ypatingai baugina keturkojus, jie gali pabėgti. Augintinius rekomenduojame palikti saugioje namų aplinkoje.

Chemikalai. Didelę grėsmę kelia įvairūs purškalai nuo vabzdžių, saulės apsauginiai kremai ir pan. Jei šuo paragavo cheminių medžiagų ar jose išsivoliojo, skubiai nuskalaukite kailį po tekančiu vandeniu su geriamosios sodos tirpalu ir sugirdykite druskos tirpalo, skatinkite vėmimą. Stebėkite, kad gyvūnai nesuėstų žiurknuodžių ar šiukšlių nuo žemės, kas gali būti apsinuodijimo priežastimi. Pastebėję, kad gyvūnas apsinuodijo, nedelsiant kreipkitės pagalbos į veterinarą!

Erkės ir blusos. Suaktyvėjusios vasarą, jos perneša sunkiai įveikiamas ligas. Po pasivaikščiojimų gamtoje atidžiai patikrinkite keturkojų ausis, kaklą akis, nasrus, pėdučių pagalvėles, nes šiose vietose erkės įsisega dažniausiai. Aptikus erkę, tinkamai ją ištraukite (pincetu suėmus, sukant prieš laikrodžio rodyklę). Beveik visus metus rekomenduojama naudoti apsaugos nuo erkių priemones. Siekiant išvengti blusų antplūdžio, kruopščiai valykite namuose esančius kilimus, minkštus baldus, gyvūnų guolius, paklotėlius.

Vandens sauga. Venkite maudynių stovinčio vandens telkiniuose, neleiskite jo lakti, nes gali kilti alerginių odos reakcijų (dermatitai, niežulys, paraudimai) bei žarnyno infekcijų, apsinuodijimo rizika. Keturkojui paragavus dumblių, pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka inkstų ar kepenų veikla. Prevencija: grįžę namo, gyvūną nuprauskite su specialiu šampūnu. Nepalikite keturkojų be priežiūros prie vandens telkinių ar baseinų, nes jie gali pasiklysti ar net nuskęsti, o plaukiojant laiveliu – aprenkite ryškios spalvos gelbėjimosi liemenę. Eidami į paplūdimius stebėkite ženklus ar ten augintiniai yra pageidaujami.

Apsauga nuo saulės. Dažniausiai saulėje nudega trumpakailiai ir šviesiaplaukiai gyvūnai. Nuo karštų spindulių nukenčia mažiau plaukuotos vietos, pvz., nosis, pilvas, ausys, pėdutės. Negydomi nudegimai gali sukelti net odos vežį. Apsaugai rinkitės specialiai naminiams keturkojams skirtus kremus: be cheminių priedų, su bent SPF 30 vandeniui atsparia apsauga.

Neskuskite savo augintinių. Kailis yra natūrali gyvūnėlių apsauga nuo karščio vasarą (vėsina) ir nuo šalčio žiemą (šildo). Ilgo kailio šunis vasaros mėnesiais galite apkirpti, bet jokiu būdu neskuskite plikai. Plaukų sluoksnis saugoja nuo saulės nudegimų ir perkaitimo.Pasirūpinkite ne tik keturkojo draugo apsauga nuo karščio, bet ir jo saugumu kiekvieną dieną. Nepamirškite gyvūno paženklinti, atlikti reikalingus skiepus. Namuose patariame turėti augintinio pirmosios pagalbos vaistinėlę, jei gyvūnas netikėtai susižeistų ar blogai pasijaustų.

Linkime smagių ir nepamirštamų akimirkų kartu su ištikimiausiais draugais!

gyvunai per karscius

 

Partnerio informacija

Dalintis
2026/10/17

Morkos ir svogūnai: kapojo kruša, talžė liūtys

Daugėlaičių k. (Šiaulių r.) didelio daržininkystės ūkio bendraturčiai – agronomai Linas Šateika ir jo sūnus Julius – netoli Kryžių kalno augina morkas ir svogūnus. Morkų šiemet augino 200 ha, o svogūnų – 180 ...
2026/10/17

Pasiruošimas skaidraus atlygio pokyčiams: kaip ir kokius duomenis darbdaviai teiks „Sodrai“?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad, įgyvendinant Skaidraus atlygio direktyvą ir Darbo kodekso pakeitimus, nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios nauja duomenų teikimo „Sodrai“ tvarka. Pirmieji duomenys už sausį bus teikiami 2...
2026/10/17

Ugniagesiai gelbėtojai primena: prasidėjus šildymo sezonui svarbu pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, o juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras ga...
2026/10/17

Sutarta dėl miškovežių išvažinėto vietinės reikšmės kelio atstatymo

Rokiškio rajono savivaldybės administracija gavo gyventojo skundą dėl šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sunkiasvorės technikos galimai sugadintų melioracijos įrenginių ir vietinės reikšmės kelio Nr. PD-70 „Apuš...
2026/10/17

T. Reichenbachas. Infliacija Lietuvoje gerokai didesnė. Ką tai reiškia pinigų politikos kontekste?

Lietuvoje metinė infliacija šiuo metu yra reikšmingai didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. 2026 m. rugsėjo mėn., išankstiniu vertinimu, vidutinė  infliacija euro zonoje sudarė 3,8, o Lietuvoje – 6,1 proc. To...
2026/10/17

Kada reikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir kaip jį gauti

Lietuvos geologijos tarnyba primena: leidimas naudoti požeminio vandens išteklius išduodamas ne gręžiniui, o požeminio vandens ištekliams naudoti. Ar toks leidimas reikalingas, priklauso nuo vandens naudojimo paskirties ir i&s...
2026/10/17

Latvių patirtis: nauda ir iš vieno hektaro

Rudeniškas rūkas, įkyrus lynojimas iki vidurdienio tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje – toks pat. Vieną tokią dieną Kupiškio ūkininkai ir žemės ūkio specialistai nutarė pasidairyti Latvijoje, žinoma, ne rudeniškų darganų pas...
2026/10/17

Juras Taminskas apie 2027 metų kelių biudžetą: „Nacionalinės lėšos auga, precedento neturintys darbai keliuose tęsis“

Vyriausybės patvirtintame 2027 metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos keliams numatyta 749,3 mln. eurų. Nors dėl mažėjančios Europos Sąjungos paramos bendras finansavimas bus mažesnis nei šiemet, nacionalinis finansavimas keliams didėja ...