Ministerijoje – teisės aktų kaitaliojimo karštligė

Žemės ūkyje problemų – nors vežimu vežk. Pasak šalies agrarininkų, ne savo kėdėje sėdintis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bendros kalbos su žemdirbiais neranda, pritvinkusių klausimų nesprendžia, be perstojo karštligiškai kaitalioja ekonominės veiklos tvarkas ir taisykles. Didelius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdymo trūkumus išryškinusi Valstybės kontrolė (VK) tik patvirtino ūkininkų nuolat kartojamus faktus. „Ministerijos valdymą vertiname blogai. Ar vyktų pasitarimas ŽŪM kolegijoje, ar Stebėsenos komiteto posėdis – nuomonė juose būna iš anksto suformuota. Išsakius jai prieštaraujančius ar ministro nuomonę koreguojančius argumentus, praktiškai niekas nesikeičia. O vėliau pradeda ryškėti bėdos“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas.

Daug pastabų

VK, atlikusi ŽŪM valdymo ir atsakomybių sistemos auditą, nustatė, kad nuo 2014 m. ministerijoje neatliekama teisinio reguliavimo stebėsena. Ministerija nesistemina gautų pareiškimų ar siūlymų dėl šio reguliavimo problemų ir negali įvertinti teisės aktų peržiūros poreikio. Beveik pusė – 18 iš 41 – apklaustų žemės ūkio asociacijų nurodė, kad 2020–2023 m. jos teikė ŽŪM siūlymus atlikti teisės aktų peržiūrą (pvz., dėl saugomų teritorijų plėtros, „Pieno“ įstatymo, dėl kasmet laukinių paukščių daromos žalos kompensavimo tvarkos reglamentavimo ir kt.), tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas ŪP tikino, kad valstybės kontrolieriai ŽŪM pateikė ne tik šias, bet ir daugiau pastabų. Kertinių pastabų – visa krūva. Iš jų didžiulė aibė – susijusių su pasėlių deklaravimo problemomis. Nors ŽŪM, o ir premjerė Ingrida Šimonytė, tikriausiai ministro patikinta, teigė, kad deklaravimas praėjo sklandžiai. Tačiau realybėje – nieko panašaus. VK ataskaita rodo visiškai priešingą situaciją.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas nesistebėjo VK išvadomis. Jos kalba pačios už save. „Išvados – dar per švelnios. Jos parodo ŽŪM darbo rezultatus, dėl kurių žemdirbiai buvo priversti deginti laužus esant 20 ℃ šalčio ir į Vilnių su traktoriais kratytis per visą šalį. Ką aš asmeniškai daryčiau su darbuotoju, apie kurį būtų pateiktos tokios išvados? Mano atsakymą žinote. Norint valdyti valstybę, būtina mokėti tai daryti ir dirbti 100 proc.“, – mintimis su redakcija dalijosi žemaičių ūkininkų lyderis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus nuomone, ŽŪM auditas – viso labo oro pavirpinimas. „Kas iš to? Parašyta, pagrūmota mažuoju piršteliu. Ir viskas tuo pasibaigs. Visa tragedija, kad mūsų valdininkai niekada už nieką neatsako“, – ŪP apgailestavo Z. Aleksandravičius.

Kritikavo ministeriją

LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas teigė, kad audito surašytoje ataskaitoje ne tik žemdirbiai, bet ir savivaldybės stipriai kritikavo ŽŪM už nepasiruošimą, blogą informavimą, pavėluotą darbą, besaikį taisyklių kaitaliojimą, perdėtą biurokratizmą.

VK, vertindama, kaip dažnai keičiamos Kaimo plėtros programos paramos priemonių taisyklės, nustatė, kad per vienerius metus net 2 kartus buvo keista 66,6 proc. taisyklių, o 3 arba 4 kartus keista 11 proc. visų taisyklių. Yra taisyklių, kurios per visą paramos laikotarpį keistos net 20 ar 28 kartus. Daugiau nei pusė paramos priemonių taisyklių buvo keičiamos likus maždaug 1 mėnesiui ar mažiau iki paraiškų kvietimo pradžios, o 33 proc. buvo keičiamos paraiškų priėmimo laikotarpiu. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų bei tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės kasmet keistos keletą kartų: 2020 m. – 2, o 2021 ir 2022 m. – po 6 kartus. 2023 m. patvirtintos taisyklės keistos 4 dienas prieš prasidedant deklaravimui ir net jam jau pasibaigus.

Todėl net 97 proc. savivaldybių ir 87 proc. žemės ūkio asociacijų, susidūrusių su keitimais, teigė, kad dažni taisyklių keitimai turėjo neigiamos įtakos įvairiems procesams.

Kelia sumaištį

Savivaldybių administracijos įvardijo kilusią sumaištį ir ūkininkų nepasitenkinimą, padidėjusį savivaldybių administracijų specialistų darbo krūvį, siekiant įsigilinti į keitimus ir klaidas, dėl kurių tenka tikslinti paraiškas. Net 64 proc. savivaldybių nurodė, kad jos ne visada apie pakeitimus informuojamos laiku. Keičiant taisykles prieš pat ar per paraiškų priėmimo laikotarpį, paramos administratoriams neužtenka laiko įsigilinti į keitimus ir tinkamai konsultuoti žemdirbius. Kaip komentavo savivaldybių administracijos, atliekant funkcijas, joms atsiranda neužtikrintumas ir negalėjimas aiškiai suteikti informaciją ūkininkams. Todėl savivaldybių administracijos norėtų, kad taisyklės būtų patvirtintos ir nekeičiamos likus bent 2 savaitėms iki deklaravimo pradžios. „Nors 2023 m. pasėlių deklaravimo taisyklės buvo priimtos vasario mėnesį, iš karto buvo pasakyta, kad bus daug pakeitimų. Todėl žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai iki pat pasėlių deklaravimo pražios nežinojo, kas tiksliai pasikeis. Skirtingi ŽŪM darbuotojai skirtingai aiškino teisės aktus. Skyrėsi ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojų atsakymai į tuos pačius klausimus. Nauja taisyklių redakcija buvo patvirtinta likus savaitgaliui iki pasėlių deklaravimo pradžios. Taisyklės buvo keičiamos ne atskirais punktais, o nauja redakcija. Per savaitgalį reikėjo perskaityti visas taisykles ir priedus, įsigilinti, kas pakeista. Todėl savivaldybių administracijų specialistams buvo labai sunku konsultuoti žemdirbius ir pildyti pasėlių deklaracijas“, – rašoma audito ataskaitoje apie ŽŪM karštligės kratomą veiklą.

Iškalbingi skaičiai

Apklaustų žemės ūkio asociacijų nuomone, dažni ir pavėluoti keitimai apsunkina ūkių veiklos planavimą. Keičiamos taisyklės koreguoja ūkio kuriamą strategiją, jie nukenčia finansiškai. Savivaldybių administracijų ir žemės ūkio srities asociacijų apklausų rezultatai rodo, kad kuriamos priemonės turi trūkumų, kad administracinė našta vis dar yra per didelė. Beveik 70 proc. savivaldybių administracijų ir beveik 90 proc. apklaustų žemės ūkio srities asociacijų nurodė, kad paramos priemonėse suformuluotų sąlygų administracinė našta yra per didelė arba iš dalies per didelė.

LŽŪBA prezidentas, žvelgdamas į auditorių pateiktas išvadas ir skaičius, neabejojo, kad jie yra iškalbingi. Jei daugiau nei 50 proc. apklaustųjų audito ataskaitoje paminėjo tuos pačius trūkumus, tai negalima laikyti jų atsitiktiniais. Tai – jau sisteminės, blogo valdymo problemos. „Ką dar galima pridėti prie Valstybės kontrolės ataskaitoje įvardytų trūkumų konstatavimo?“ – retoriškai klausė E. Pranauskas.

LŪS vicepirmininkas ŪP sakė, kad žemdirbiams labai graudu, jog pats ministras K. Navickas nepripažįsta blogo valdymo problemų. „Tauta keliais eina link jo prašydama, kad jis pasitrauktų, o ministras atsako, jog nesitrauks“, – ŪP kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Ekoschemų kūrimo laikotarpis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje – Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.