ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas pristatė ES kartų atsinaujinimo žemės ūkyje strategiją, kuria siekiama paremti jaunesnę maisto gamintojų kartą, susiduriančia su daugybe kliūčių.
Kasmet tūkstančiai ūkininkų išeina į pensiją, ir vis mažiau jaunųjų kolegų užima jų vietą. Visame kaime tvartai uždaromi, žemė išnuomojama vis didesniems ūkiams, o kaimo mokyklos tyliai užsidaro. Kadangi vis mažiau žmonių augina ir gamina maistą, prekybos centrų lentynos pildosi importinėmis prekėmis, o pati ūkininko profesija nyksta.
Žemės ūkis Europoje sensta sparčiau nei kiti sektoriai. Šiuo metu vidutinis ūkininko amžius ES yra 57 metai, ir tik 12 proc. jų yra jaunesni nei 40 metų, todėl jie priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Šis disbalansas kelia grėsmę ilgalaikiam aprūpinimui maistu, ES strateginiam savarankiškumui maisto gamybos srityje ir Europos žemės ūkio kraštovaizdžių tvarumui.
Kaimo jaunimo skaičius taip pat mažėja. Nuo 2013 iki 2019 m. ES 28 kaimo vietovėse gyvenančių 15–24 metų amžiaus jaunuolių skaičius sumažėjo nuo 3,6 mln. iki 1,9 mln., o 25–29 metų amžiaus jaunuolių – nuo 6,9 mln. iki 5,9 mln.
Nors daugelis vyresnio amžiaus ūkininkų yra savo žemės savininkai, jaunesnės kartos dažnai yra priverstos nuomotis žemę ir dirba apie 15 milijonų hektarų plote kaip nuomininkai, tuo metu tik 10 milijonų hektarų žemės savininkai yra jaunesnės karto ūkininkai.
Galimybė gauti žemės, įperkamos paskolos ir būtini įgūdžiai išlieka pagrindinėmis kliūtimis jauniesiems ūkininkams. 2022 m. jaunieji ūkininkai ES-27 susidūrė su 14,1 mlrd. eurų finansavimo deficitu, kuris sudarė 22 proc. viso sektoriaus deficito.
„Nėra tai, kad jauni žmonės nenori ūkininkauti, tiesiog beveik neįmanoma pradėti“, – sakė 21 metų Sarah Thill, Liuksemburgo jaunųjų ūkininkų grupės viceprezidentė, rašo „Politico“.
Žemės kaina tapo kliūtimi jauniesiems ūkininkams. Jeigu tikėtume „Eurostat“ duomenimis, vienas hektaras dirbamos žemės ES vidutiniškai kainuoja beveik 12 tūkst. eurų. Tačiau, pavyzdžiui, Nyderlanduose ši kaina siekia daugiau nei 90 tūkst. eurų, nors, pavyzdžiui, prieš 10 metų žemė kainavo 56 tūkst. eurų/ha.
Iš 22 ES šalių, pateikusių duomenis, didžiausia vidutinė 1 hektaro ariamos žemės kaina buvo užfiksuota Maltoje – 283 039 EUR už hektarą. Antra pagal dydį vidutinė kaina buvo Nyderlanduose – 91 154 EUR už hektarą, o trečia – Liuksemburge – 42 540 EUR už hektarą. Tuo tarpu žemiausios vidutinės kainos buvo užfiksuotos Kroatijoje (4 491 EUR už hektarą), Latvijoje (4 591 EUR) ir Slovakijoje (5 189 EUR).
Tuo pačiu metu Nyderlandų jaunųjų ūkininkų asociacijos (NAJK) pirmininkas Roy‘us Meijeris pažymėjo, kad bankai jaunuosius ūkininkus laiko rizikingais skolininkais, todėl įsigyti žemės sulaukus 25 metų praktiškai neįmanoma.
„Kai pradedi ūkininkauti, bankai prašo garantijų, kurių tavo tėvai negali suteikti, – tai užburtas ratas“, – sakė Florianas Poncelet‘as, 29 metų galvijų augintojas, vadovaujantis Belgijos regioninei jaunųjų ūkininkų asociacijai (FJA).
Jaunieji ūkininkai žemės ūkį laiko ne tradicija, o verslu. Jie pasirengę naudoti modernias technologijas, tačiau jiems reikia stabilių taisyklių.
„Jaunieji ūkininkai nelaukia subsidijų“, – sakė R. Meijeris, atmesdamas mintį, kad jie tikisi lengvų pinigų iš Briuselio. Jis teigė, kad jie nori nuspėjamumo – taisyklių, kurios nesikeičia su kiekviena nauja reforma, ir pripažinimo, kad jie yra verslininkai kaip ir visi kiti.
„Mano amžiaus žmonės nebijo inovacijų“, – pridūrė jis. – „Norime naudoti dronus, duomenis, dirbtinį intelektą. Tačiau norint investuoti, mums reikia aiškių, ilgalaikių taisyklių. Neįmanoma kurti verslo ten, kur nuolat keičiasi tvarka.“
Europos Komisija siūlo, kad valstybės narės kartų kaitai skirtų 6 proc. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų – dvigubai daugiau nei dabar. Jei programa bus sėkmingai įgyvendinta, jauniesiems ūkininkams 2028–2034 m. bus skirta daugiau nei 17 mlrd. eurų paramos.
Tuo pačiu metu jaunieji ūkininkai baiminasi, kad įtraukus šį finansavimo punktą į BŽŪP, jų parama gali tapti dar mažesnė nei dabar gaunami 3 proc. – o tai sudaro 6,8 mlrd. eurų 2023-27 m. laikotarpiui.
Ch. Hanseno naujajame strategijos projekte numatytas tikslas iki 2040 m. padvigubinti jaunesnių nei 40 metų ES ūkininkų dalį iki 24 procentų.
Norėdama tai pasiekti, Komisija nori, kad šalys narės 6 procentus savo BŽŪP biudžeto skirtų jauniesiems ūkininkams, tačiau apribotų išmokas pensininkams ir siūlytų iki 300 000 eurų paskolas naujiems rinkos dalyviams. Ji taip pat ragina šalis nares pasinaudoti mokesčių reforma ir žemės naudojimo politika kaip priemonėmis, kurios padidintų ūkininkavimo patrauklumą, ir kartu giria pačios Komisijos planus kitą mėnesį paskelbti bioekonomikos strategiją.
Tuo tarpu jaunieji ūkininkai su nepasitikėjimu žvelgia į naująją strategiją. Jų manymu, skirtingai nuo dabartinio ūkio biudžeto, kuriame numatytas 3 procentų minimumas, 6 procentų tikslas yra tik siekiamybė ir iš esmės priklauso nuo geros nacionalinių vyriausybių valios.
Todėl Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) prezidentas Peteris Meedendorpas rėžia be užuolankų: „Mes palankiai vertiname jaunųjų ūkininkų ir jų poreikių apibūdinimą pasiūlymuose, tačiau tai, kad nenumatytas centralizuotas lėšų skyrimas, nukelia mus 25 metus atgal, kai turėjome kovoti, kad gautume apgailėtiną politikos paketo procentą. Mes atmetame siekiamų tikslų idėją, nes iš patirties žinome, kas nutinka, kai nėra minimalaus biudžeto asignavimų.“
Minėta organizacija mano, kad nauja siūloma ES biudžeto metodika buvo parengta skubotai, neatsižvelgiant į esminį suinteresuotųjų šalių konsultacijų laikotarpį, skirtą pateikti pasiūlymus kolegialiai, remiantis bendru sutarimu ir skaidrumu. Todėl CEJA smerkia tokią ES institucijų darbo metodiką, kuri gali tik sugriauti jaunų piliečių pasitikėjimą ES.
CEJA reikalauja, kad Europos Komisija užtikrintų skaidrumą procese ir išaiškintų savo ketinimus jaunųjų ūkininkų atžvilgiu. „Kaip ne kartą kartota, priemonių teikimas jauniesiems ūkininkams be jokių aiškių įgyvendinimo garantijų nėra pakankamas signalas. Kadangi netrukus bus paskelbta Kartų atsinaujinimo strategija, pats laikas suderinti žodžius su veiksmais“, – teigiama CEJA pareiškime.
Tačiau Komisija atmeta jaunųjų ūkininkų kritiką, atkreipdama dėmesį į įvairius finansavimo srautus, kuriuos jaunieji ūkininkai galėtų gauti per naująjį „pradinį paketą“ būsimoje BŽŪP ir minėtą Kartų kaitos strategiją. Komisija taip pat pasiūlė pertvarkyti BŽŪP išmokas, nukreipiant finansavimą iš didelių ūkininkų mažesniems ir jaunesniems.
Komisija aiškina, jog naujiems rinkos dalyviams bus naudinga aiškesnė, paprastesnė ir tikslingesnė parama:
Bent 6 proc. būsimuose nacionaliniuose planuose numatytų žemės ūkio išlaidų esą bus skirta kartų kaitai. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tai suveiks konkrečiai ir iš kokių lėšų atsiras tie nauji 6 procentai.
Parengė Ričardas Čekutis