Seime brandinama idėja iki 4 darbo dienų sutrumpinti darbo savaitę valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Vieni dėl to ploja rankomis, kiti būgštauja, ar tokiu atveju nebus diskriminuojamas privatus sektorius. Gal Lietuvoje jau iš tiesų atėjo laikas įteisinti 4 darbo dienų darbo savaitę visiems samdomiems darbuotojams? Tik ar įmanoma tai žemės ūkyje?
Pyksta ant bankų
„Mūsų bendrovėje – mišrus ūkis – gyvulininkystė ir augalininkystė. Darbas žemės ūkyje vyksta dieną ir naktį, šeštadienį ir sekmadienį, ir poilsio, ir švenčių dienomis. Specialistai turi būti visada parsirengę – kartais ir elektra dingsta, ir įvairių gedimų pasitaiko. Karvės turi būti laiku pamelžtos, pienas atšaldytas, išvežtas ir t. t. Todėl apie poilsį galvojame tik tada, kai darbas padarytas.
Labiausiai pykstame ant bankų, – neslepia Henrikas Braškys nes jie dirba sutrumpintą darbo dieną, šeštadienį ir sekmadienį – iš viso užsidaro, nedirba. Ūkininkams būtų patogu, kad bankai ir savivaldybių administracijos dirbtų ir šeštadieniais, bent pusę darbo dienos, keturias valandas. Žmogui, kuris negali palikti gamybos proceso, yra sunku nuvykti į šias įstaigas susitvarkyti dokumentus, būtinus reikalus. Reikėtų ne trumpinti darbo savaitę, o kartais ją pailginti keliomis valandomis.“
Savikaina išaugtų kone dvigubai
Marijampolės savivaldybėje ūkininkaujantis Juozas Bekampis atkreipia dėmesį, kad dirbantys žemės ūkyje yra labai priklausomi nuo oro. Jei dėl kokių nors gamtos kaprizų neįmanoma dirbti pirmadienį ir antradienį, ūkininkai pluša šeštadienį ir sekmadienį. Apie 4 darbo dienas gyvulininkystėje, pasak jo, išvis negali būti jokios kalbos. Darbas ten sunkus, ilgiau atsitraukti nuo jo negalima, todėl daug kas gyvulininkystės iš viso atsisako. Važiuojant per Lietuvą gyvulių jau beveik nebematyti.
„Savivaldybių tarnautojams būtų labai gerai – mes mokėtume mokesčius, o jie juos švaistytų, dirbdami 4 dienas per savaitę. Pasaulis jau matė, kas atsitiko Graikijoje, kai jie ėmė ne aštuonias, o šešias valandas per dieną dirbti, kol pagaliau susivokė, kad biudžetas tuščias, brendama į vis gilesnes skolas. Ir pas mus taip bus, jei dirbsime tik 4 dienas per savaitę.
Bekampio teigimu, jo ūkis negalėtų pasinaudoti tokia privilegija. Tokiu atveju reikėtų daugiau dirbančių, produktų savikaina išaugtų vos ne dvigubai. Aišku, anot ūkininko, valdžiai gal ir būtų geriau – daugiau žmonių būtų įdarbinta, daugiau ir mokesčių į biudžetą surinktų. Tačiau jau ir taip nebėra kam dirbti, bedarbių galybė, bet padirbėti jų neprisiprašysi, nes jiems paprasčiau gyventi iš išmokų ir pašalpų.
Žemės ūkyje – sava specifika
Šalčininkų rajono ūkininko Kamalio Zulfijevo manymu, įsakymais, nurodymais ir įstatymais tokių dalykų sureguliuoti neįmanoma. „Pateiksiu paprastą pavyzdį, sako ūkininkas. – Ateina žmogus į darbą ryte ir pradeda lyti. Oro sąlygos neleidžia jam dirbti, tą darbą jis padaro tik kitą dieną. Gyvulininkystės ūkyje karvei juk nepasakysi: „Miela mano karvute, Vyriausybė priėmė tokį sprendimą – mes melšime tave 4 dienas per savaitę, o 3 dienas lauksi, kol darbuotojas ateis į darbą.“
Pasak K.Zulfijevo, gal kituose sektoriuose, pavyzdžiui, pramonėje, tai būtų geras dalykas, ypač tėvams, kurie augina mažus vaikus. Bet žemės ūkyje yra sava specifika. Valstybės ir savivaldybių tarnautojai tikriausiai džiaugtųsi, kad dirbs tik 4 dienas per savaitę. O ką daryti kitiems? Kai vyksta koks nors sandoris, reikia pateikti dokumentus, todėl pailgės sprendimo priėmimo laikas. Jeigu dabar kažkokius popierius sutvarkyti prireikia 10 darbo dienų, tai sutrumpinus darbo savaite, tai užtruks jau 12 darbo dienų.
Tinka toli gražu ne visiems
K.Zulfijevas pripažįsta: yra tokių ekonomikos šakų, kur galima dirbti nuotoliniu būdu. Tada jiems nebūtų didelio skirtumo, keturias, ar penkias dienas dirbti. O jeigu darbą privaloma atlikti darbo vietoje, darbo našumas juk sumažės penktadaliu. Tiek pat sumažės ir pardavimų bei pajamų. O kai sumažės pajamos, kaip reikės darbuotojų darbo užmokestį?
„Žemės ūkyje galima dirbti labai daug, bet jeigu Dievas neleidžia, tai darbo rezultatų nėra. Viešame sektoriuje yra kitaip – ten dirbančių darbo užmokestis nesumažėtų, o dirti reiktų daug mažiau. Bet kartu tikriausiai sumažėtų ir padarytų darbų, o tai jau visiems kitiems piliečiams būtų negerai.“
Komentaras
Biurokratai auga labiau nei mielės aluje
Jonas SVIDERSKIS
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius
Gerai būtų, kad tarnautojai dirbtų tik vieną dieną per savaitę. Mes iš jų ir taip nieko negauname. Ypač žemės ūkyje, kur pilasi vien tik visokie draudimai. Šiandien Žemės ūkio, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir kitos ministerijos bei pati Vyriausybė visiškai negina žemės ūkio darbuotojų nė vienu klausimu. Matau, kad kuo tolyn, tuo situacija blogėja – biurokratų armija auga ne taip, kaip mielės aluje, bet dar didesne progresija. Ir visi jie užimti – vaidina dirbančius. Prisimenu, būdavo toks tarybinio santechniko lozungas „Sulenkti triūbą (vamzdį) ir sukurti darbinę aplinką“. Tas principas, kurį girdėjau dar anais laikais, dabar išsipildęs mūsų biurokratijoje.
Įsivaizduojate – konservatoriai pateikia politinį sprendimą, kad šeško, katės ir šuniuko gerovę turi kuruoti Aplinkos ministerija ir tam reikalingas vienas etatas. Išimti šiuos gyvūnus iš Žemės ūkio ministerijos įtakos srities, perduoti Aplinkos ministerijai. Nemanau, kad tokį sprendimą galėjo priimti blaivūs žmonės. Tai dar ne nusikaltimas, reikėjo prisipažinti klydus ir ištrinti tokias nesąmones iš įstatymo. Nekalbu taip apie visus viešojo sektoriaus darbuotojus. Yra ir tokių, kurie tikrai gerai dirba ir galėtų atlikti tą patį darbą įstaigoje su gerokai mažesniu darbuotojų skaičiumi ir per trumpesnį laiką.
2021-10-23
Stasys Bielskis Redakcijos nuotraukos Pienininkystė, Jonas Sviderskis, Juozas Bekampis, Kamalis Zulfijevas, Henrikas Braškys