Kas formuoja politinę dienotvarkę?

Duomenų nėra

„Šiuo metu prokuratūra dar nėra gavusi jokios papildomos informacijos, susijusios su politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimu. Gavus tokią medžiagą, ji bus vertinama teisės aktų nustatyta tvarka, – praėjusios savaitės pabaigoje teigė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. – Esant pagrindui – naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, gali būti atnaujintas.“

Čia verta priminti, kad prokuratūra dar vasario pradžioje paskelbė apie sprendimą nutraukti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo. Pasak E. Martinonienės, nutarimas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro ir paliktas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų liepą, siekiant įvertinti, ar partijai „Nemuno aušra“ 2024 m. vykusių rinkimų į Seimą metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.

Kitas tyrimas

Praėjusių metų liepos 7 d. viešojoje erdvėje buvo paskleistas esą žurnalistinis tyrimas, kuriame teigiama, kad 2024 m., Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, politinę partiją „Nemuno aušra“ sistemingai rėmė, nemokamai teikdamos konkrečias paslaugas, su šios partijos nariais susijusios verslo įmonės.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sausio 29 d. nutarė pradėti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, nes esą kyla klausimų dėl grynųjų pinigų įmokėjimo ir pavedimų tarp asmenų. VRK atstovė Indrė Ramanavičienė žiniasklaidai aiškino, kad tyrimo metu bus vertinama informacija ir dėl politinės partijos finansavimo per trečiuosius asmenis. Taip pat praėjusią savaitę VRK kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su jų vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga VRK atliekamo tyrimo tikslais ir iš prokuratūros neva jau sulaukta teigiamo atsakymo dėl šio prašymo.

„Aušriečiai“ neigia K. Žukausko paskelbtus įtarimus, kad „Nemuno aušros“ nariai į partijos sąskaitą galėjo perversti ne asmenines, o kitų asmenų jiems suteiktas lėšas. „Nemuno aušra“ oficialiai 2024 m. Seimo rinkimų kampanijai išleido apie 300 tūkst. Eur, tai yra mažiausiai tarp visų į parlamentą patekusių partijų.

Rinkimų kodeksas draudžia partijoms imti juridinių asmenų aukas, tačiau vieša paslaptis, kad šis draudimas yra grynai „popierinis“ ir egzistuoja įvairios jo apėjimo schemos.

Prezidento reakcija

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė rimtai vertinantis K. Žukausko metamus kaltinimus „Nemuno aušrai“, tačiau ragino palaukti tyrimų išvadų. Prezidentas teigė, kad jei tarnybos patvirtintų tokią informaciją, „pasekmės turėtų būti labai aiškios“: „Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje, čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis ir jau šitą samtį supylus toje taurėje vandens yra sklidina. Man tai jau atrodo daugiau nei akivaizdu“, – pridūrė jis, pamiršęs, jog prezidentas negali daryti įtakos teisėsaugos institucijoms.

Partijos lyderis stebisi

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė besistebintis, kad VRK tiria tai, kas jau kartą detaliai nagrinėta. Jis svarstė, kad tokiais pranešimais norima nukreipti dėmesį nuo teisėsaugos atliekamų tyrimų, susijusių su dviem Seimo nariais, kadangi buvo pranešta, kad teisėsauga specialiaisiais liudytojais nori apklausti konservatorių Kazį Starkevičių ir demokratą Saulių Skvernelį, jų namuose ir darbo vietose atliktos kratos.

„Noriu paklausti, kiek dar tyrimų gali būti? Mes jau nebesuprantame, – stebėjosi R. Žemaitaitis. – Niekaip nesuprantu, kartą jau tyrė, baudą skyrė, sumokėjome. Dabar sako: vėl tiriame. Kodėl? Kiek tų tyrimų gali būti?“

Konservatorių „juodoji kasa“

Socialiniame tinkle R. Žemaitaitis pasidalijo intriguojančia informacija: „Visuomenininkų dėka buvo atskleista galimai nusikalstama veikla teisinguolių-konservatorių partijoje. Jos narys Jurgis Razma, kalbėdamas laidoje apie „Nemuno aušros“ narių/kandidatų į Seimą aukas, kurios buvo skirtos tik jų asmeninėms rinkimų išlaidoms kompensuoti, išsidavė, kad jų partija galimai buvo finansuota neaiškiomis lėšomis! Iš kur pas J. Razmą atsirado laisvų 8 500 Eur? Ar tie pinigai uždirbti sąžiningai? Gal koks nusikalstamo pasaulio atstovas tuos pinigus perdavė J. Razmai ir kitiems partijos nariams bei rėmėjams, kurie pinigus paaukojo partijai, o dabar už tuos pinigus konservatorių partija savo finansiniams rėmėjams atidirbinėja? Tokiu būdu konservatorių partija galimai galėjo būti finansuojama neskaidriai, pinigai galėjo būti gauti nusikalstamu būdu.“

R. Žemaitaitis savo oponentui priminė 2006 m. istoriją – tuometis konservatorių partijos lyderis, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius, kuris įtarinėjo bendrovę „Dujotekana“ kaip prorusiškų jėgų priedangą, pats buvo priverstas prisipažinti, kad prašė pinigų iš šios bendrovės prezidento Rimanto Stonio, o verslininkas tai tuomet irgi patvirtino. „Smalsu darosi, ar apie galimai neskaidrų konservatorių partijos finansavimą per Seimo rinkimus spaudoje bus publikacijų, pasisakys aukšti politikai ar bus pradėti tyrimai? – retoriškai klausė R. Žemaitaitis. – Protingi supras, o kvailiams paaiškinsiu, kad kandidatai, kurie dalyvauja vienuose ar kituose rinkimuose, turi paaukoti partijai, kad ji galėtų apmokėti jų sąskaitas. Panašu, pas konservatorius to nebuvo, nes jie kalba apie mūsų kandidatų aukas, o jų partijoje gal iš tikro egzistavo juodų pinigų išgryninimo schema?“

Stebisi kilusiu ažiotažu

Žurnalistui Artūrui Račui sukeltas ažiotažas taip pat kelia nuostabą: „Tikrai nuoširdžiai stebiuosi, kodėl prezidentas G. Nausėda apsimeta kvaileliu ir rimtu veidu reaguoja į K. Žukausko „analizus“. Kalba apie kažkokius samčius, pasekmes ir tai, kas jam „akivaizdu“. Norėčiau priminti, kad per paskutiniuosius prezidento rinkimus G. Nausėda buvo daugiausiai lėšų iš fizinių asmenų surinkęs kandidatas – jo surinkta suma (apie 330 000 Eur) buvo truputį didesnė už „Nemuno aušros“ surinktą sumą per 2024 m. Seimo rinkimus.

Pasižiūrėję VRK teikiamas ataskaitas, lengvai surasime, kad tarp aukų būsimam prezidentui buvo daug apvalių sumų: ir po 2 500, ir po 5 000, ir po 10 000 Eur. Ir po daugiau. Net 16 000 Eur buvo paaukojusi motinystės atostogose buvusi jo patarėja. Tačiau šis įrašas ne apie prezidento pasisakymus po paskelbtų „analizų“. Pats K. Žukauskas juos vadina „bomba“. Bet pažiūrim, ką turim. Yra keliolika ar net keliasdešimt pavedimų G. Nausėdos kampanijai, kurių bendra sumą yra 130 000 Eur. Patikėkim, kad tiek ir buvo. Yra pavedimai, kurių sumos pabaigoje yra su nuliais. Dar yra faktas, kad pavedimai buvo atliekami kelias dienas paeiliui ir kad Šakiai yra netoli Vilniaus. Tai su visa atsakomybe galiu jums pasakyti, kad tai, ką vadina „bomba“, yra įprastas reikalas Lietuvos politikoje.“

Įprasta schema

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.