Kas ir kodėl griauna Europos Sąjungos pamatus?

Konferencijos metu buvo kalbama apie Briuselyje vykusią protesto akciją, jos tikslus, pasiekimus ir kitus žemdirbių žingsnius bei reikalavimų pagrįstumą. Taip pat apie disbalansą tarp žemės ūkio produktų gamybos savikainos, už produkciją ūkininkams mokamų kainų bei nacionalinį ir europinį biudžetą.

Siūlomas susitarimas su „Mercosur“ šalimis sukėlė nerimą ūkininkams, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnių prekių srautas iš žemės ūkio milžinės Brazilijos ir jos kaimynių.

Mažiausiai 7 tūkst. ūkininkų su maždaug 1 tūkst. traktorių praėjusią savaitę surengė protestą ​​prieš susitarimą Briuselio Europos kvartale, kai ES lyderiai buvo susitikę aptarti ne tik susitarimo detalių.

Protestuotojai uždegė laužus, fejerverkus, mėtė bulves, butelius ir kitus daiktus į policiją, kuri atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.

Tačiau bene daugiausiai nerimo ūkininkams kelia Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo reforma ir būsima sutartis su Lotynų Amerikos bloku „Mercosur“, kuri gali sužlugdyti tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos žemės ūkį.

Ūkininkai taip pat piktinasi ES planais peržiūrėti subsidijas žemės ūkiui bei kitąmet įsigaliojančiu pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM), kuriuo bus apmokestinamas importas iš trečiųjų šalių, jei ten gaminant prekes buvo išmesta daug CO2.

Situacija Lietuvos žemės ūkyje

Spaudos konferencijoje dalyvavęs LŽŪT pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sakė, jog ūkininkams susidarė sudėtinga padėtis dėl būsimo „Mercosur“ sutarties pasirašymo, o taip pat dėl faktinio abiejų BŽŪP ramsčių panaikinimo bei sujungimo į bendrą fondą, dėl ko ūkininkai praras apie 20 proc. savo pajamų: „Visos Europos žemdirbiai, vienijami „Copa-Cogeca“ organizacijos, suvažiavo į Briuselį, kad pareikštų griežtą protestą prieš tokią vykdomą politiką – juk vien tik dėl BŽŪP ramsčių atsisakymo išmokos mums sumažės mažiausiai 20 proc. Mes, Lietuvos žemdirbiai, jau ir taip niekada negavome vienodų išmokų su europiečiais, o mums jie dar mažins...“

J. Vilionis atpasakojo ir Lietuvos žemės ūkio situaciją: „Grūdininkai šiandien gauna 150–170 eurų už toną, pieno supirkimo kaina šiandien yra išvis juokinga, o po Naujų metų kris dar – kai kurie ūkininkai gauna po 10 centų už litrą... Štai neseniai dalyvavome Maisto taryboje prie Žemės ūkio ministerijos, kur buvo ir prekybininkai, ir kitų organizacijų atstovai. Ten mūsų klausinėjo, tarsi nuo mūsų tos kainos priklausytų, nors žemdirbių niekas neklausia... Štai spalio mėnesį 3,5 tūkstančio karvių išvažiavo į mėsos kombinatus. Kažkada turėjome 1 mln. 200 tūkst. karvių, tai šiai dienai liko 184 tūkstančiai... Per mėnesį pagaminame 130 tūkstančių tonų pieno ir dar 47 tūkst. tonų atsivežame iš Latvijos bei Estijos ir dar plius atsivežame baltyminį koncentratą, daugiausia iš Prancūzijos. Jeigu mes neimportuotume pieno iš Latvijos ir Estijos, tai jau rytoj reikėtų uždaryti dvi gamyklas. O pienas juk yra baltasis auksas... Kol užaugini tą karvę, kol sumoki mokesčius ir darbo užmokesčius, o kur dar logistika, perdirbimas, prekyba – tačiau susidaro įspūdis, kad valstybei viso to nereikia... Beje, tas pats nuosmukis yra ir mėsinėje gyvulininkystėje. Taigi, žiūrėsime po Naujų metų, dar turime susitikti ir su prezidentu, mėginsime ieškoti kažkokių sprendimų – nes ūkininkas negali gauti mažesnės už savikainą kainos. Priešingu atveju greitai visi išsivaikščiosime – mums tai yra išgyvenimo klausimas“.

Vykdomas ES pagrindų griovimas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas pažymėjo, jog pagrindinis protesto tikslas buvo ne vien tik ūkininkų interesų gynimas: „Čia labiau reikėtų kalbėti apie pačių Europos Sąjungos pagrindų gynimą, nes BŽŪP ir yra viso ES projekto pagrindas... Politikai buvo ne kartą informuoti, kad jų dabar siūlomi sprendimai griauna BŽŪP, kaip tokią, vadinasi, jie griauna pačią Sąjungą. Šita BŽŪP buvo sukurta 1962 metas ir neseniai šventė 60-metį, o tuomet buvo pažymėta, kad ši politika yra labai sėkminga ir pasiteisinusi. Iš tikrųjų, turime Europos visuomenę, kuri yra pilnai aprūpinta maisto produktais. Tačiau šį aprūpinimą derėtų suprasti plačiau...“

Pasak E. Pranausko, jeigu kalbame apie rinkos ekonomiką, tai pirkėjui-vartotojui pirmiausia reikia pigių maisto produktų: „Tačiau ES ūkininkai neturi galimybės gaminti pigiai todėl, kad Europos ūkininkams keliama daugybė gamtosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų, o dabar dar ir su „klimato kaita“ mus verčia kovoti. O visa tai kainuoja. Šios priemonės yra įgyvendinamos BŽŪP dėka. 1962 m. susitarimo esmė ir pagrindinis tikslas yra nurodytas sutartyje dėl ES veikimo, t. y. dokumente, kuriame visuomenė susitarė tarpusavyje, visų ES šalių parlamentai tai ratifikavo ir konstatavo, kad Europos vartotojams turi būti tiekiami maisto produktai už prieinamas kainas. Kitaip sakant, produktai neturi būti tiekiami bet kokia kaina, o laikantis tam tikrų reikalavimų. Kitaip tariant, griaunant BŽŪP pirmiausia pažeidžiamas šitas susitarimas...“

„Kitas tikslas – subalansuoti rinkas, o jis taip pat įtvirtintas sutartyje dėl ES veikimo ir taip pat yra ratifikuotas visų ES šalių parlamentų. O tai reiškia, kad rinkose neturi būti labai didelių svyravimų“. – toliau vardija LŽŪBA prezidentas. – „Kol kas išties labai didelių pakilimų ar nuopuolių nėra, vadinasi, BŽŪP tarsi ir veikia. Bet politikai nusprendė ją demontuoti, nors jie to atvirai nesako. Kodėl mums taip atrodo? Nes mano minėtoje sutartyje numatyti ne tik įvardinti tikslai, bet ir konkretūs fondai, kurių dėka ir finansuojamas visų šių reikalavimų įgyvendinimas. O pagal Komisijos pasiūlymą tikslai tarsi išlieka, bet fondų, kurie taip pat įtvirtinti sutartyje dėl ES veikimo, 2028–34 metais faktiškai nebelieka, t. y. tie fondai, kaip tokie, sutartyje įvardijami, bet finansavimo jiems nėra. O ką reiškia fondas be finansavimo? Reiškia, kad jis išnyksta. Žemės ūkio finansavimas nenutraukiamas, bet jis įliejamas į bendrą katilą, o bendrame katile, kaip žinia, visada viskas išnyksta... Todėl šių protestų didysis tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad kėsinamasi į pačius ES pagrindus, ir nei Komisija, nei kitos ES institucijos negali šių pagrindinių nuostatų keisti. Tačiau matome, kad 2028–34 m. tos sutarties nuostatos tiesiog išplaunamos.“

Nori teisingų kainų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas priminė „Copa-Cogeca“ išsakytus reikalavimus ir akcentavo, jog šis protestas buvo finalinis tęstinis protesto akcijų akcentas, kurio tikslas – dar kartą priminti žemdirbių lūkesčius: „Vien tik iš Lietuvos buvo 60–70 ūkininkų, kurie aktyviai dalyvavo protestuose. Tai buvo tęstinis veiksmas, jau daug buvo panašių akcijų ir, matyt, dar bus, nes mes jaučiame, jog esame negirdimi ir nesuprasti... Kadangi visais mums aktualiais klausimais – nuo „Mercosur“ sutarties iki daugiametės finansinės perspektyvos – ūkininkų lūkesčiai ignoruojami, ES lyderiai neklauso mūsų argumentų ir nenori jų suprasti. Noriu pažymėti, jog Briuselyje buvo ne tik protestai – vyko ir diplomatiniai susitikimai su ES komisarais bei EK pirmininke Ursula von der Leyen, kuriems eilinį kartą buvo išsakyta mūsų pozicija. Net jeigu žemdirbiams niekas nebūtų pasikeitę, nebūtų įvesti nauji mokesčiai, nepanaikinti BŽŪP fondai ir nebūtų pritarta „Mercosur“, jeigu net nebūtų 20 proc. sumažintas biudžetas, vis tiek žemdirbiams būtų labai sunku išgyventi šiame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste. Nes mes šiai dienai turime labai aukštą užauginamos produkcijos savikainą ir labai žemas pardavimo kainas, todėl ir be šių naujai ateinančių dalykų yra didžiulis iššūkis žemdirbiams. O jeigu visa tai, ką EK kalba, bus realizuota, tiesiog bus mūsų išgyvenimo klausimas – greičiausiai, ir toliau vyks mūsų protestai, nes esame spaudžiami į kampą. Situacija yra labai sudėtinga, todėl ir kritikuojame ES lyderius, nes dabar ne laikas įvedinėti naujus mokesčius, dar labiau keliant mūsų produkcijos savikainą, kad mums po to vėl tektų prašyti įvairiausių mechanizmų, kaip kompensuoti ar padengti nuostolius. Mes tiesiog norime teisingos užauginamos produkcijos savikainos ir teisingos pardavimo kainos“.

„Mercosur“ – peilis Europai

Kaip sakė G. Špakauskas, vien Brazilijoje yra užauginama du kartus daugiau jautienos, negu ES suvartoja: „Įsivaizduojat, kokių jie didelių resursų turi, ir ta visa jautiena bandys prasibraut čia, pas mus, į Europos Sąjungą. Mes ir toliau susitarimo nepalaikysime, bet mes nepalaikydami visą laiką galėsime toliau atkreipti dėmesį, kad būtų elgiamasi sąžiningai, kad būtų žiūrima būtent kokybė maisto produkcijos, ar teisingai kompensuojama ūkininkams, jeigu iškreipiama rinka ir panašiai. Nėra aiškiai nurodyti kompensaciniai mechanizmai, jeigu bus rinka iškraipyta iš „Mercosur“ šalių atvežtos produkcijos. Neaišku, kaip ES užtikrins maisto, importuojamo iš Pietų Amerikos, saugumą ir kaip veiks tie „saugikliai“, apie kuriuos kalba Briuselio valdžia...“

„Jau ir dabar atvažiuoja tos produkcijos iš Lotynų Amerikos... Dabar yra patirties, kad tos produkcijos saugumas nėra iki galo patikrinamas. Sakoma, kad lenkų pati pigiausia produkcija atvežta, žmonės nori lietuviškos. Tai ateis laikas, kada žmonės norės tos lenkiškos produkcijos, o apie Lietuvos produkciją iš viso pamirš...“, - sako G. Špakauskas.

J. Vilionis sako, kad „Mercosur“  sutartis apskritai gali pribaigti Lietuvos ūkius: „Mes negalėsime konkuruoti su jų kainomis, nes jų niekas neverčia laikytis tokių pačių reikalavimų, kaip yra pas mus. Sugriauti mūsų ūkius nesunku, tik o kas po to juos atstatys, jeigu, tarkime, staiga Europa susipyks su „Mercosur“? Vardan ko tokia rizika? Kad vokiečiai galėtų parduoti savo mašinas? O ką valgysime?“.

Ūkininkų reikalavimai

„Žemės ūkis yra vienas stipriausių Europos integracijos simbolių. Jei žemės ūkis šiandien patiria sunkumų, tai reiškia, kad ant kortos pastatytas paties Europos projekto gyvybingumas. Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai yra atsidavę europiečiai, ir mes padarysime viską, kas įmanoma, kad Europos Sąjunga nepadarytų strateginės klaidos, kuri trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu galėtų būti labai brangi. Europos Komisija, Europos Parlamento nariai ir valstybės narės privalo veikti atsakingai. Maisto tiekimas yra būtina Europos saugumo sąlyga, o be maisto tiekimo kyla pavojus pačiam Europos projektui. Mes ir toliau būsime aktyvūs, kol bus pasiekta aiškumo šiais klausimais, nes šiandien ant kortos pastatyta Europos žemės ūkio ateitis“, - deklaruoja Europos ūkininkus atstovaujanti organizacija „Copa-Cogeca“.

Parengė Ričardas Čekutis