Kas pavojingiau – gamta, rinka ar valdžios sprendimai?

„Klimato kaita nėra tokia, kokia galėtų imti ir staigiai sužlugdyti. Tik mes visas nelaimes, stichines nelaimes visada prirašome klimato kaitai. Ji vyksta jau 12 tūkst. metų, nuo ledynmečių pasitraukimo, tik dabar ji yra intensyvesnė. Šiltėjimas visada buvo ir bus. Jūros lygis per 2 tūkst. metų pakilo apie kokius 6 m.

Jeigu prisimenate, prieš 20 metų sakydavo „šiltėjantis klimatas“, dabar jau sakome „klimato kaita“. Tada sakėme: „Kovokime su klimato kaita“, dabar jau nebe kovojame, o kviečiame prisitaikyti prie klimato kaitos. Tam yra ir veiklos, ir technologijos, ir visa kita. Tad, manau, negalime tikėtis, jog klimato kaita bus kažkokia kitokia arba klimatas labai stipriai kis. Gal išskirčiau bendrą požymį – ilgesni ir šaltesni pavasariai bei „dėmėtos“ sausros arba lietingi laikotarpiai. Tas procesas vyksta ne monotoniškai, o etapais. Gal tai ir yra išskirtinumas.

Bet visada, kaip buvo „septyni broliai“ liepos pradžioje, taip per daugelį metų jie kartojasi. O klimato kaita yra globalinė, ji priklauso nuo žmogaus veiklos ir nuo natūralaus klimato reiškinio El Ninjo. Jau gal dvejus ar trejus metus iš eilės Mikalojaus Koperniko sistema skelbia, kad mes seniai esame išėję iš to užbrėžto temperatūrų režimo. Mūsų tikslas yra prisitaikyti prie klimato kaitos, o ne kovoti su tuo, nes mes neturime priemonių tai daryti.

Rinka yra ir nuostabus dalykas, bet ji yra ir agresyvi, žiauri. Rinka nieko nesigaili. Tiesiog rinka yra rinka. Jos sureguliuoti iki šiol turbūt nepasisekė niekam. Kažkiek kažkokias intervencijas daryti galima. Intervencijos – tai yra išmokos žemės ūkiui. Tai jau didžiulė intervencija. Ir tik Europos Sąjungoje (ES), nes kitose šalyse tokių išmokų nelabai ir yra – gyvena iš to, ką gauna.

Rinka yra save reguliuojanti – geresnio modelio iki šiol nesugalvojo net patys aktyviausi socialistai. Vyresni prisimena, kaip buvo reguliuojama rinką ir kada kaina būdavo nustatyta iš anksto ir išlieta ant gaminio. Tokia ekonomika buvo pasmerkta žlugti ir žlugo.

Niekada neaikčiojame, kai rinkose pakyla žaliavų supirkimo kainos, bet labai verkiame visada, kai kainos krenta, nes tada skauda. Ir tai yra labai asmeniška kiekvienam, kuris netenka kažkokios dalies pajamų arba netenka didesnių pajamų, negu tikėjosi. Bet tenka su tuo susitaikyti, nes rinka, kaip buvo, taip ir bus save reguliuojantis procesas. Jai kažkokią įtaką galima daryti gal tik per mokesčius, nuolaidas ar lengvatas. Tačiau kai reguliuoti rinką pradeda valdžios sprendimai, tai to pasekmės būna nekokios. Imkim grūdų kainą. Ką gali pareguliuoti valdžia? Nieko. Jeigu pasaulinėse rinkose kaina yra tokia, tai tokia ji yra ir pas mus. Ką valdžia gali pareguliuoti „energetiniais“ sprendimais? Nebent gali tik mokesčių sistemos pataisomis. Teisus vieno prekybos tinklo savininkas, pareiškęs, kad trečdalį prekės kainos prekybos centruose sudaro mokesčiai valstybei. Šią dalį valstybė gali reguliuoti. Bet ji visada turi ją sureguliuoti taip, kad ir valstybės biudžetas neliktų tuščias, nes jį reikia kažkuo užpildyti. Skolinimasis negali būti neribotas. O Lietuvos valstybė gyvena iš mokesčių, iš jų išsilaiko, tad mokesčiai yra neišvengiama sąlyga.

Mes anksčiau ar vėliau turėsime pripažinti, kiek priimame kvailų sprendimų, kurie yra politiškai angažuoti arba populistiniai. Tai ir visi žalieji kursai, kuriuos jau baigiame pamiršti. Jau nedaug kas juos kartoja. Tik dabar dar kitokių dalykų prisigalvoja.

Deja, visada, kol miesto sprendimai reguliuos žemės ūkio galimybes, bus sunkumų. Per Lietuvos radiją girdėjau, kaip apie pievas kalbėjo ponia, kuri prisistatė gamtininke ir aiškino, kaip tos pievos jai reikalingos. Abu, kartu su laidos vedėju, prisipažino, kad gyvena „ant asfalto“. Bet pievas jie nori saugoti tiems, kurie gyvena tuose plotuose ir pievose. Tai čia klasikinis pavyzdys, kai taisyklių nustatytojai negyvena pagal tas taisykles, kurias patys nustato. Tokios taisyklės būna nustatomos kitiems. Ir taip atsiranda apribojimai, kurie yra ir nelogiški, ir nepasiekia tikslo. Kai visi sutariame kokią nors priemonę taikyti, tik tuomet ji turėtų pasiekti tikslą.

Iš dabartinės Aplinkos ministerijos (AM) labai tikiuosi, kad jų siekiamybės bus tikslingos, ne lozunginės. Ir aplinkosauga anksčiau ar vėliau turės sugrįžti prie kokybės, tai yra prie kokybinės aplinkosaugos, o ne prie plotų skelbimo saugomais plotais, kurie tiek ir tesaugomi uždraudžiant vieną, kitą veiklą ar pakabinant kelio ženklą, nurodantį, kad čia yra koks nors draustinis.

Tokių perteklinių taisyklių kūrimas ir veiklų ribojimas – valdžios sprendimai. Jie iš dalies yra populistiniai, iš dalies – gal direktyviniai. Manau, mes einame iš dalies iškreiptų veidrodžių gatve ir bandome įsivaizduoti ją kaip labai tiesią. Reikėtų anksčiau ar vėliau to atsisakyti.

Grįžtant prie pievininkės, kuri per radiją daug kalbėjo, bet nepaminėjo, kad yra žmonių populiacija, kad yra maisto poreikis, tik tvirtino, jog reikia saugoti pievas. Esą žaliajai įvairovei išsaugoti. Ir net miškus, kurie suželia ant tų pievų, irgi skelbė kaip blogį.

Susidaro įspūdis, kad iš vienos pusės šaukiame, jog reikia daugiau miškų, nes jų yra per mažai, tik kodėl jų reikia daugiau, niekas nepaaiškina. Užimama dirbama žemė, kuri anksčiau ar vėliau vėl turės maitinti žmones. Neturėsime pasirinkimo, nes iš miškų ar pievų negalėsime pririnkti žmonėms maisto, kad jie būtų sotūs.

Tokios taisyklės neatitinka realybės, manau, gera tvarka paverčiama ekonomikos ribojimo gairėmis. Tai blogybė, kuri reguliuojama valstybės. Valstybė, tai yra valdžia, įveda taisykles, kurios yra pateisinamos tiktai emocijomis.

Kai klausiate, kas Lietuvos žemdirbiui šiandien pavojingiau...

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.