Kas penktas darbo pasiūlymas – apdirbamojoje gamyboje

Birželio 1 d. šalyje darbo ieškojo 153,9 tūkst. žmonių – 1,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas siekia 8,4 proc. – sumažėjo 0,2 proc. punkto.

„Matome, kad darbo rinka laikosi gana stabiliai, ypač sezoniškai aktyviose srityse. Vis dėlto, palyginti su pernai, bendras darbuotojų paieškos intensyvumas yra mažesnis, o tai rodo atsargų darbdavių požiūrį“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Darbdaviai pateikė 15,9 tūkst. laisvų darbo vietų – gegužę ūgtelėjo darbo paklausa kvalifikuotam darbui 1,3 proc., o nekvalifikuotam sumažėjo 4,9 proc.

Pastaruoju metu padaugėjo darbo pozicijų mokytojams – tiek daug nebuvo nuo praėjusių metų rugpjūčio, o statybos inžinieriams – darbo pasiūlymų daugiausiai nuo liepos.

IT ir paslaugų srityse specialistams – duomenų bazių tvarkytojams, sandėlių darbuotojams, žmonių konsultantams dėl profesijos ar darbo, viešbučių registratoriams – poreikis didžiausias nuo 2024 metų pradžios. Per pusantrų metų didžiausia paklausa fiksuota ir izoliuotojams, elektromechanikams, elektromonteriams, mūrininkams bei dirbantiems su pakavimo ir ženklinimo įranga.

Nors darbo skelbimų šiek tiek mažiau nei balandį (0,6 proc.), tačiau jų skaičius didesnis nei spalio-kovo laikotarpiu.

Kas penktas darbuotojų ieškantis darbdavys – gamybos įmonė (800), kas penktas paskelbtas darbo pasiūlymas – apdirbamosios gamybos sektoriuje (3,2 tūkst.). Į daugiausiai darbuotojų ieškojusių sektorių penketuką gegužę taip pat pateko didmeninė ir mažmeninė prekyba, įregistravusi 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, administracinė ir aptarnavimo veikla (2,7 tūkst.), statyba (1,6 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (1,2 tūkst.).

Pasak J.Zemblytės, nepaisant šiam metų laikui būdingo darbuotojų paieškos ir samdos suaktyvėjimo, laisvų darbo vietų šiemet skelbiama mažiau nei pastaruosius dvejus metus: „Vidutiniškai per mėnesį įregistruojama 1,3 tūkst. (8,4 proc.) mažiau darbo pasiūlymų nei pernai. Palyginti su 2024 metų sausiu-geguže, laisvų darbo vietų skaičius transporto ir saugojimo srityje susitraukė trečdaliu (-32 proc.), žemės ūkyje ir miškininkystėje – beveik ketvirtadaliu (-23,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose – penktadaliu (-21 proc.). Tačiau apdirbamojoje gamyboje – 7,7 proc. daugiau nei pernai.“

Gegužę dirbti pradėjo 20,5 tūkst. žmonių – 5,7 proc. mažiau nei balandį, bet tai – vienas aukščiausių rodiklių lapkričio-vasario laikotarpiu. Penktadaliu daugėjo pradėjusių dirbti apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse, kur įsidarbino 1,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 21,4 proc. daugiau nei balandį. Šiame sektoriuje pradėjusių dirbti žmonių skaičius – didžiausias nuo praėjusių metų spalio.

Labiausiai traukėsi žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje įsidarbinusių asmenų skaičius – pikas paprastai fiksuojamas balandį. Statybos sektoriuje vėlgi penktadaliu mažiau įsidarbino – didžiausia paklausa būna kovą-balandį.

Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 1,3 tūkst. žmonių – 2,2 proc. daugiau nei balandį, dešimtadaliu (11,4 proc.) daugiau pasinaudojo parama mokymuisi bei 53,1 proc. daugiau gavo paramą darbo vietoms steigti, tačiau šeštadaliu (17,1 proc.) mažiau dalyvavo remiamo įdarbinimo priemonėse.

Bendras darbuotojų skaičius išliko panašus – birželio 1 d. šalyje dirbo 1,46 mln. žmonių – 900 (0,06 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius didėjo – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, viešojo valdymo, meninės, pramoginės, poilsio organizavimo veiklos įmonėse, mažėjo – švietimo, transporto ir saugojimo bei apdirbamojoje gamyboje.

Užimtumo tarnybos informacija