Kas slypi po užmirkusiais laukais: ŽŪDC tikslina šalies melioracijos duomenis

Po lietingų dienų laukuose pirmiausia matyti vanduo. Bet norint suprasti, kodėl jis užsilaiko, dažnai reikia žiūrėti giliau – į drenažo tinklus, griovius, rinktuvus, siurblines ir kitą melioracijos infrastruktūrą. Kasdien ši sistema nematoma, tačiau nuo jos būklės priklauso, kaip greitai laukai pradžiūsta ir ar žemė gali būti tinkamai naudojama.

Žemės ūkio duomenų centras 2026 m. pirmąjį pusmetį tęsė šalies melioracijos duomenų atnaujinimą. I pusmečio ataskaitoje apibendrinti darbai, susiję su melioracijos planų skaitmeninimu, melioruotos žemės ir blogos būklės plotų duomenų tikslinimu, hidrotechninių statinių apskaita ir apsaugos zonų duomenų rengimu.

Pasak ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovės Redos Bankauskaitės, tikslūs melioracijos duomenys yra būtini, kad sprendimai dėl infrastruktūros priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos būtų grindžiami konkrečia teritorine informacija.

„Kai duomenys patikimi, palyginami ir susieti su konkrečiomis teritorijomis, jie tampa sprendimų pagrindu. Tai leidžia planuoti infrastruktūros priežiūrą ir numatyti, kur reikalingi tolesni darbai“, – sako R. Bankauskaitė.

Seni planai keliauja į skaitmeninę erdvę

Dalis melioracijos informacijos vis dar saugoma senuose planuose, skirtinguose failuose ar dokumentuose, kurie nėra pasiekiami bendroje skaitmeninėje erdvėje. Tokius duomenis sunkiau greitai patikrinti, palyginti ir naudoti planuojant remonto ar rekonstrukcijos darbus.

Per pirmąjį 2026 m. pusmetį ŽŪDC specialistai parengė 298 skaitmeninius melioracijos planus. Jie parengti pagal Kretingos rajono, Pagėgių, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių pateiktą medžiagą apie įvykdytus melioracijos ar drenažo sistemų rekonstrukcijos projektus.

Dalis šios medžiagos iki šiol nebuvo skaitmenizuota ir nebuvo pasiekiama Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt. Sutvarkytus planus numatoma įkelti į šį portalą 2027 m. pradžioje.

Taip pat buvo tvarkomi topografiniai inžinerinių tinklų planai, kuriuose fiksuojama melioracijos tinklų padėtis konkrečioje teritorijoje. Per pusmetį ŽŪDC gavo 629 tokius planus iš 25 savivaldybių. Juos patikrinus ir apdorojus, sukurta 1 560 skaitmeninių rastrinių melioracijos inžinerinių tinklų planų, o pagal dalį jų duomenų rinkinyje aprašyti 1 153 nauji erdviniai objektai.

Tikslinamas melioruotos žemės vaizdas

Atnaujinant pagrindinį šalies melioracijos erdvinių duomenų rinkinį Mel_DR10LT, kuriame kaupiama informacija apie melioruotos žemės plotus, jų būklę ir susijusią infrastruktūrą, tikslinamas bendras Lietuvos melioruotos žemės vaizdas. Per pirmąjį pusmetį šiame duomenų rinkinyje melioruotos žemės plotas padidėjo 4 259,46 ha ir liepos 1 d. sudarė 2 674 155,98 ha.

Šis pokytis nereiškia, kad per pusmetį šalyje atsirado tiek naujai melioruotos žemės. Tai pirmiausia yra duomenų patikslinimas – savivaldybių pateiktos informacijos, detalesnių duomenų ir techninių korekcijų integravimas į bendrą šalies erdvinių duomenų rinkinį.

Didžiausi melioruotos žemės ploto pokyčiai fiksuoti Vilniaus rajone, kur plotas duomenyse padidėjo 1 802,07 ha, ir Telšių rajone, kur jis padidėjo 1 033,43 ha.

Blogos būklės plotai – visose 52 savivaldybėse

Blogos būklės melioruotos žemės plotai išskirti visose 52 šalies savivaldybėse, kuriose yra melioruotos žemės. Liepos 1 d. tokių plotų šalyje buvo 173 228,02 ha.

Šie duomenys leidžia matyti, kur užmirkimo ar prastos melioracinės būklės problemos kaupiasi konkrečiose teritorijose. Tai svarbu savivaldybėms, planuojančioms priežiūros ar rekonstrukcijos darbus, ūkininkams ir žemės savininkams, vertinantiems žemės naudojimo galimybes, ir valstybei, sprendžiančiai dėl prioritetų bei finansavimo.

Kartu vertinama ir hidrotechninių statinių būklė. Šalyje apskaityti 1 359 melioracijos tiltai ir 87 polderių sausinimo siurblinės. Iš jų 180 tiltų ir 13 siurblinių įvertinti kaip blogos arba labai blogos būklės.

Apsaugos zonos taip pat turi būti matomos duomenyse

Per pirmąjį pusmetį ŽŪDC atnaujino melioruotos žemės apsaugos zonų erdvinius duomenis ir parengė melioracijos statinių – griovių, polderių pylimų ir bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų – apsaugos zonų duomenis.

Liepos 1 d. bendras šių duomenų sluoksnio plotas sudarė 3 042 584,15 ha.

Šie duomenys svarbūs vertinant, kokios žemės naudojimo sąlygos taikomos teritorijose, kuriose yra melioruota žemė ar melioracijos statiniai. Jie aktualūs ne tik melioracijos specialistams, bet ir savivaldybėms, projektuotojams, žemės savininkams bei kitiems sprendimų priėmėjams.

Duomenų kokybei svarbus bendradarbiavimas su savivaldybėmis

Ataskaitoje pažymima, kad melioracijos duomenų kokybė priklauso ir nuo savivaldybių pateikiamos informacijos. Daliai savivaldybių laiku pateikti visą reikalingą skaitmeninę informaciją sudėtinga dėl didelio melioracijos specialistų darbo krūvio, specialistų trūkumo ir nevienodų darbo su GIS programomis įgūdžių.

Papildomo tikslinimo kartais prireikia ir dėl pateikiamų inžinerinių tinklų planų – jie gali būti skirtingų formatų, ne visada turėti visą reikalingą informaciją, o dalis savivaldybių neturi tinkamos programinės įrangos tokiems planams peržiūrėti ar patikrinti.

„Melioracijos duomenų kokybė labai priklauso nuo bendradarbiavimo. ŽŪDC gali sutvarkyti, patikrinti ir integruoti pateiktus duomenis, tačiau pirminė informacija ateina iš savivaldybių. Todėl svarbu ne tik technologiniai sprendimai, bet ir nuoseklus darbas su specialistais regionuose“, – teigia R. Bankauskaitė.

Mel_DR10LT duomenų rinkinys yra Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos dalis. ŽŪDC šį rinkinį tvarko pagal sutartį su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

ŽŪDC informacija