Dar neteko matyti miške išbarstytų stiklainių. Ir ne šiaip paliktų po kompanijos pasibuvimo miške, o, ko gero, iš savo sandėliuko atvežtų savadarbių konservų ir išmestų Samanių miške. Gal ir nepasenusių: gal kas įsigijo būstą ir atliekas išvežė į mišką. Tikėtina, jūžintiškis. Mat Samanių miškas – vos keli kilometrai nuo miestelio. Tiesa, vieta sunkokai pasiekiama: nuo keliuko konservų savininkui teko juos tempti kaip reikiant. Sakytum, argi nebūtų buvę lengviau turinį išmesti į maisto atliekų konteinerį, o stiklainius – į stiklo? Net rašyti apie tai koktu.
Žmonės sureagavo: beveik pusė tūkstančio patiktukų, apie 100 komentarų. Kai kurie piktinasi moterimi, paskelbusia įrašą apie aptiktus savadarbius konservus, esą kodėl pati jų nesurinko ir neišnešė. Protingas supranta – tiek išnešti reikia ir jėgos. O „Gimtojo…“ pakalbinta moteris tikisi, kad stiklainių savininkas feisbuko paskyroje „Jūžintai“ perskaitys jos žinutę ir susirinks tai, ką paliko Samanių miške. Jei ne, ji viso šito tikrai nepaliks – išneš.
Grybauti ir uogauti mėgstanti moteris gyvena Vilniuje. Kiekvieną savaitgalį su šeima ji atvažiuoja į Jūžintus, į vyro tėviškę. Jos gimtinė irgi netoli miestelio, tad apylinkės jai pažįstamos, bet ne tiek, kad galėtų įtarti konservų savininką. Jūžintai tokie puošnūs, gyventojų skonis aplinkai išlavintas – kas galėtų teršti savo mišką?
Stiklainius aptikusi moteris pastaraisiais savaitgaliais renka voveraites, nes šeima labiausiai jas ir mėgsta. „Argi nebūna taip, kad nesuvalgote konservuotų grybų?“ – teiravomės moters.
Ji sakė: „Niekada nekonservuoju. Grybauju tiek, kiek suvalgome. Jei prirenku daugiau, pavaišiname kaimynus. Nesuvokiu, kaip šiais laikais, kai prie kiekvieno namo stovi konteineriai, galima vežti atliekas į mišką…“
Rita BRIEDIENĖ / „Gimtasis Rokiškis“