Kauno bitininkai patirties sėmėsi Serbijoje

Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius sako, kad Serbija bitininkų išvykai pasirinkta neatsitiktinai. Šioje šalyje bitininkystė turi senas tradicijas, čia aktyviai bitininkauja apie 20 tūkst. žmonių. Bitininkystės sektorius Serbijoje auga, o medaus eksportas užima reikšmingą dalį. Netgi kalbama, kad bitininkystė gali tapti strateginiu Serbijos ekonomikos sektoriumi. Tačiau tam, kad to serbai pasiektų jie nuėjo nelengvą kelią, kuriuo domėjosi ir bitininkai iš Lietuvos. P. Bernadišius sako, kad visos kelionės Serbijoje metu bitininkams buvo įdomu pamatyti ne tik technologinius bičių priežiūros sprendimus, bet ir sužinoti daugiau apie serbų patirtį realizuojant pagamintą medų.

Tam, kad bitės būtų sveikos ir į avilius neštų medų, pirmąją kelionės dieną bitininkai iš Lietuvos skyrė žinių gilinimui apie bičių sveikatingumą. Jie aplankė „Golden bee D.O.O.“ bitininkystės kompaniją Belgrade, kuri specializuojasi gaminti priemones bičių gydymui. Įmonės vadovas Slobodan Dolasevič pristatė kompaniją, papasakojo apie oksalo juostelių gamybą, aprodė įmonės bityną, pasakojo apie Carnica bičių motinas, jų veisimą ir auginimą. Serbai itin saugo ir puoselėja savo vietinės Karnika bites. Siekiant apsaugoti jų genofondą, kitokias bites įvežti į šalį yra uždrausta.

Susitikime sužinojome apie bičių šeimų gydymo metodiką nuo varozės erkių. Tai – bičių gydymas oksalo juostelėmis. „Jie pasakojo apie šio gydymo metodo veiksmingumą. Pasirodo, kad daug serbų bitininkų jau sėkmingai naudoja oksalo juosteles ir džiaugiasi rezultatais. Tuo tarpu Lietuvoje irgi buvo atvežtų oksalų juostelių iš Kinijos, Lenkijos, bet kiek žinau bitininkai pakankamai „nudegė“, nes juostelės nebuvo kokybiškos. Serbijoje matytas oksalo juosteles pirmiausia norėsiu išbandyti savo bityne, o jeigu jos pasiteisins, ieškosiu galimybių parsivežti jų daugiau“, – tikina P. Bernadišius.

Geras bendradarbiavimo pavyzdys

Bitininkai iš Lietuvos taip pat svečiavosi medaus perdirbimo gamykloje „Naš med D.O.O.“ Rača mieste. Įmonės vadovas Nenad Portič pristatė įmonės veiklą, gerąsias praktikas, supažindino su medaus sertifikavimo standartais įvairiose šalyse. Bitininkai degustavo liepų, akacijų, laukų pievų medų, aplankė gamybines patalpas, pamatė naujausius įrenginius naudojamus medaus perdirbimui.

P. Bernadišių maloniai nustebino serbų bendradarbiavimo pavyzdys, kai bitininkai drauge su juos vienijančia sąjunga surinko lėšas, pasinaudojo banko paskola su valstybės garantija ir bendromis pastangomis pastatė ir atidarė medaus perdirbimo gamyklą. Medus superkamas iš bitininkų ir parduodamas be tarpininkų, todėl bitininkai gauna kur kas palankesnę kainą. „Naš med D.O.O.“ rinkai tiekia įvairios augalinės ir geografinės kilmės medų išskirtinai tik iš Serbijos, kurio sudėtis ir kokybė nesikeičia dėl standartizuoto apdorojimo, tvarkymo ir laikymo būdo. Nemažą dalį medaus serbai eksportuoja, likęs medus realizuojamas vidaus rinkoje.

„Šį sprendimą serbai padarė vedini sveiko nacionalizmo. Visi Serbijos bitininkai šiai gamyklai gali parduoti savo medų. Supirkėjai medų ištiria ir sumoka daugiau nei rinkos kaina. Jie yra išdirbę savo medaus standartą nacionaliniu lygmeniu. Jie netgi sukūrė specifinės formos stiklainį, į kurį pilamas tik šios gamyklos medus. Taigi visi perkantys medų su būtent tuo stiklainiu yra garantuoti, kad perka vietos produktą, ištirtą, patikrintą ir kokybišką. Tai ypač svarbu šiandieną, kai yra tiek daug medaus klastočių. Tapo populiariu vieną ES kilmės medaus statinę sumaišyti su keliolika statinių kiniško medaus ir žymėti, kad medaus kilmė yra ES. Serbai susikūrė mechanizmą, kuris padeda apsaugoti vietos bitininkus, o ir vartotojai supažindinti ir jau atpažįsta, kuris medus vietinis, o kuris ne“, – pasakojo P. Bernadišius ir pridūrė, kad lietuviai taip pat turėtų siekti labiau apsaugoti vietos gamintojus.

Trūksta noro, iniciatyvos ir valios

Paklausus, ko mūsų bitininkams trūksta, kad ir jie suremtų jėgas ir pradėtų aktyviau bendradarbiauti, Kauno bitininkų draugijos vadovas tikino, kad pirmiausia reikia noro, iniciatyvos ir politinės valios. „Neužtenka sukurti tik uždarąją akcinę bendrovę, nes tokių medaus supirkėjų mes jau turime. Manau reikia galvoti apie nacionalinio produkto populiarinimą, rasti formulę, kad vietos produktas būtų išskirtinis ir medaus gamintojams nebūtų mokami centai už jų produkciją, kaip yra dabar. Tiesa, anksčiau Lietuvoje buvo kuriamas specialus ženklinimas. Atitikus iškeltus reikalavimus buvo galima specialiu lipduku žymėti savo medų. Vis tik, manau, to neužtenka, reikia ieškoti daugiau galimybių kaip apsaugoti mūsų bitininkus ir vartotojus“, – svarstė pašnekovas.

Partnerio informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.