„Kaupikų“ gyvenimas – galvosūpis ne tik specialistams, bet ir artimiesiems

„Gal kiek per daug visko, dukrai sakau, kad nebeneštų tiek daiktų į namus, nes vietos liko tik čia“, – mosteli biržietė Julija ranka į grindis, ant kurių – seni čiužiniai ir kelios antklodės, atstojančios lovą. Mažame kambarėlyje nuo grindų iki pat lubų prikamšyta daugybė maišelių su rūbais ir kitais daiktais. Palubėje ant virvučių net keliais sluoksniais taip pat pridžiauta rūbų. „Tai toks mūsų gyvenimas“, – atsidūsta vargo prislėgta moteris.

Ji pasakojo, kad maudytis nueina į socialinių paslaugų centrą. „Turiu galimybę ten praustis, nes namuose vandentiekio nėra“, – sakė Julija. Pravėrus duris paaiškėjo, kad bute ne tik vandentiekio nebūtų galimybių įrengti, tačiau iškilo dilema, kaip moterys šildo savo būstelį žiemą.

„Pečiaus nebekūrenu... Ir žiemą nekūrenau, nes baisu, kad neužsidegtų daiktai“, – pasiguodė moteris. Pasitikslinus ar ji su dukra miega ant grindų pasiklojusios senus čiužinius ir antklodes, moteris pripažino, kad kitos vietos ir nėra. Tad abi susiglaudžia ir kūnais šildo viena kitą, kad nesušaltų.

Ingrida BUTKEVIČIŪTĖ / BIRŽIEČIŲ ŽODIS

Viršelyje: Biržietės Julijos socialiniame būste liko tik truputis vietos jai ir jos pilnametei dukrai ant grindų permiegoti, nes kambarėlis nuo grindų iki lubų užverstas skudurais ir kitais daiktais. Autorės nuotr.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/