Keista karvių naikinimo „operacija“

Dar birželio pabaigoje Šiaurės Airijos žemės ūkio departamento darbuotojai, vykdydami teismo sprendimą, nušovė 51 karvę ūkyje netoli Fivemiletowno, Tyrone grafystėje. Šis veiksmas sulaukė aršios kritikos, paaiškėjus, kad gyvūnų žudynes stebėjo vietos gyventojai bei kiti žmonės. Netrukus įsiplieskė ir skandalas.

Kaip skelbia airių portalas RTE.ie, Šiaurės Airijos žemės ūkio ministras Andrew Muiras pareiškė, kad po šio įvykio sulaukė grasinimų būti sušaudytas: „Mizoginiškos, sektantiškos ir homofobiškos neapykantos, grasinimų ir bauginimų banga, nukreipta prieš pareigūnus ir mane, yra niekšiška ir kelia didelį nerimą. Tai, kad dabar gavau grasinimą nužudyti, yra ne kas kita, kaip gėda.“

Per skubų krašto parlamento Žemės ūkio komiteto posėdį ministrui buvo pasakyta, kad jis „prarado visą patikimumą“ ir kad jo departamentas atsakingas už „gyvūnų gerovės skandalą“ po to, kai laukuose buvo nušautos karvės.

Prieš ministrui pasirodant komitete, dešimtys ūkininkų surengė protestą prie parlamento pastato.

Šia istorija susidomėjo ir BBC, paskelbusi, jog susidorojimas su karvėmis vyko „Laukinių Vakarų stiliumi“.

Nurodė priežastį

Karvių šaudymo laukuose priežastis buvo ankstesnis gyvulių savininko teistumas už „gyvūnų gerovės“ pažeidimus. Teismas nurodė atimti iš jo nuosavybės teisę į visus ūkinius gyvūnus ir juos paskersti.

Kaip aiškino minėtas ministras A. Muiras, savininkui buvo duotos trys savaitės galvijams parduoti arba kitaip juos sunaikinti, nes jie esą „gaišo iš bado“: „Padėtis šiame ūkyje, dėl ko buvo iškeltos baudžiamosios bylos, tiesą sakant, buvo groteskiška... Ribotas gyvūnų pašaras toje vietoje buvo užterštas šlapimu ir mėšlu, o daugeliui gyvūnų buvo sukelta nereikalinga kančia... Rasta maždaug 33 gyvūnų gaišenų ir kaulų. Tam asmeniui pagrįstai buvo visam gyvenimui atimta teisė laikyti, valdyti ir dalyvauti gyvūnų laikymo procese.“

Atvykus ministerijos pareigūnams, ūkyje tuo metu dar ganėsi 51 karvė.

Ministras paaiškino, kad būtų geriau gyvūnus išvežti iš ūkio ir juos užmigdyti kitur, tačiau šiuo atveju veterinarijos specialistai esą šią galimybę laikė nepraktiška...

Buvo nuspręsta, jog ūkyje trūko tinkamų ir saugių patalpų galvijams laikyti. Pasak ministro, problemą taip pat paaštrino pačių gyvūnų temperamentas, papildomas stresas dėl jų gaudymo, o taip pat sudėtingos jų transportavimo sąlygos. Be to, kai kurie galvijai esą turėjo ragus... Todėl penkiasdešimt gyvūnų buvo likviduota vietoje, o viena karvė buvo užmigdyta kitą rytą. Vėliau gaišenos buvo išvežtos ministerijos lėšomis.

Nevykusi „operacija“

Šios „operacijos“ metu vietos ūkininkas išreiškė susidomėjimą nupirkti dalį galvijų. Ministerija iš pradžių sustabdė skerdimą. Potencialus pirkėjas, vienas pašalinis asmuo ir dabartinis savininkas tada bandė suvaryti galvijus į sunkvežimį.

Pasak A. Muiro, gyvūnai kurį laiką buvo varomi link transporto priemonės, tačiau galiausiai atsidūrė viešajame kelyje, sukeldami papildomą pavojų eismo saugumui. Kai minėti asmenys nesugebėjo suvaldyti gyvūnų, įsikišo ministerijos darbuotojai. Tuomet streso apimti galvijai buvo pašalinti nuo kelio ir vėliau likviduoti.

Tai, kad visą šią sumaištį bei galvijų likvidaciją matė vietos gyventojai ir praeiviai, sukėlė aštrią kritiką. A. Muiras paaiškino, kad darbuotojai šaudymui bandė naudoti kuo nuošalesnes ganyklos vietas, tačiau tuo metu patikrinimas iš visų įmanomų perspektyvų esą nebuvo įmanomas. Ministras, be to, mėgino pasiteisinti, kad šaudymo metu taip pat buvo naudojami duslintuvai.

Vietos ūkininkų sąjunga pasipiktino tokia praktika, išreiškė gilų susirūpinimą po incidento ir reikalauja greito nepriklausomo tyrimo. Politikai taip pat reikalauja papildomų atsakymų dėl tokios keistos „operacijos“ vykdymo.

Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Michelle McIlveen sakė: „Dėl šios operacijos jūsų departamentas prarado bet kokį patikimumą visuomenės akyse, kai kalbama apie gyvūnų gerovę, ir tai mane tikrai neramina, tačiau turėtų kelti nerimą ir jums. Pyktis tvyro visoje ūkininkų bendruomenėje, ir tas pyktis kyla iš padorių, darbščių ūkininkų, kurie tiesiog bando pragyventi iš žemės. Tai, kas įvyko, atrodo žiauru, nežmoniška ir ironiška, o tai, kas turėjo užtikrinti gyvūnų gerovę, departamento rankose virto gyvūnų gerovės skandalu, todėl yra labai apgailėtina.“

Vėliau A. Muiras nurodė atlikti išorinį vertinimą. Vis dėlto jis palaikė karvių likvidacijoje dalyvavusius savo darbuotojus, teigdamas, kad tokiomis aplinkybėmis nebuvo jokios alternatyvos teismo nutarčiai vykdyti.

Parengė Ričardas Čekutis