Kaunas +19,0 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +19,0 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




Vadaktėliuose Šemelių šeima kuria gyvenimą, kurio mieste nerado.

Keturi vaikai, avys ir savas žemės lopinėlis: Šemelių šeimos ūkis Panevėžio rajone

2026/08/03


Padidink tekstą

Panevėžys (JP.lt). Būna vietų, kurias pamačius širdis iškart pakužda: „Čia mano namai“. Būtent taip nutiko Justinai Šemelienei ir jos vyrui Arnui, kurie kartu su keturiais vaikais – trylikamečiu Armandu, dešimtmete Ugne, septynerių Benu bei dešimties mėnesių mažąja Lukne – atrado savo ramybės uostą Panevėžio rajone, Vadaktėliuose.

Šiandien Justina drąsiai sako: jos ūkis – tai ne apie gamybines apimtis, o apie šeimą, meilę gamtai ir gyvenimą, kurio mieste niekada neatrastum.

Nuo miesto šurmulio iki Dievo kampelio

Nors Justinos vaikystė bėgo netoli Panevėžio esančiame Bliūdžių kaime, kur pas senelius matė močiutės puoselėjamus daržus, gyvenimo kelias ją kuriam laikui buvo nubloškęs svetur. „Buvau išvykusi į užsienį laimės ieškoti, bet gimtoji žemė labai traukė sugrįžti“, – prisimena Justina.

Grįžusi į Lietuvą, ji įsidarbino samdoma darbuotoja, kur ir susipažino su savo būsimu vyru. Šeima šešerius metus praleido mieste. Arnas buvo tikras miestietis, o Justina – „tikra kaimietė“, nuolat svajojusi apie savą žemės lopinėlį.

    Jei norite sužinoti, kuo tie Vadaktėliai ypatingi, privalote patys atvažiuoti ir pamatyti šį rojaus kampelį.
   – Apie šeimos atrastą gyvenimą Vadaktėliuose sako ūkininkė Justina Šemelienė.

Kai paieškos atvedė į Vadaktėlius, abejonių neliko. Tai nedidelis, bet neįtikėtinai gražus kaimas su sava bažnyčia, lankytinomis vietomis ir nuostabiais kaimynais. „Jei norite sužinoti, kuo tie Vadaktėliai ypatingi, privalote patys atvažiuoti ir pamatyti šį rojaus kampelį“, – šypsosi moteris.
 

Daug užmojų, mažai patirties

Persikraustymas į Vadaktėlius tapo ta kibirkštimi, kuri uždegė norą kurti. Tiesa, pradžia nebuvo lengva. Prašalaičiui kaimo gyvenimas dažnai atrodo idiliškas, kol nesusiduria su juo tiesiogiai.

„Daug užmojų, bet nedaug patirties. Iš šono atrodo, kad bus lengviau, kol nepatiri visko savo kailiu. Bandėme visko daug vienu metu, gal kiek neapskaičiavome. Paskui po truputį atsirinkome, kas mums tinka, kas sekasi, o ko reikėtų atsisakyti“, – apie pirmuosius žingsnius pasakoja Justina.

Šiandien Justina – diplomuota ūkininkė. Profesinėje mokykloje ji baigė ūkininkavimo pagrindus, kelerius metus dirbo žemės ūkio bendrovėje prie gyvulių ir šį darbą tiesiog dievina.
 

Justina Šemelienė.

Sunkus, bet mylimas darbas

Justina neslepia, kad realybė greitai išsklaidė rožinius akinius. Dažnam miesto žmogui atrodo, kad ūkininkavimas – tai lėtas vaikščiojimas po pievą su šiltos kavos puodeliu, stebint ramiai ganyklas mindančius gyvūnus. Tačiau už šio gražaus paveikslėlio slepiasi kasdienė fizinė ištvermė. Šemelių ūkyje nėra didelės, modernios technikos, todėl didžiąją dalį sunkių darbų tenka atlikti tiesiog rankomis. Norint gyvulius aprūpinti pašaru žiemai, tenka gerokai patuštinti šeimos piniginę, o fizinį nuovargį greitai pajunta nugaros ir rankų raumenys. „Tvartus valome rankiniu būdu, patys nešiojame pašarus. Ar pavargstame? Be abejo. Bet ar dėl to nuleisime rankas ir visko atsisakysime? Tikrai ne“, – ryžtingai sako Justina.

    Tvartus valome rankiniu būdu, patys nešiojame pašarus. Ar pavargstame? Be abejo. Bet ar dėl to nuleisime rankas ir visko atsisakysime? Tikrai ne.
   – Apie nelengvą, tačiau mylimą darbą šeimos ūkyje pasakoja Justina Šemelienė.

Saldieji arbūzai ir prieraišios avelės

Paklausta, kuo turtingas jos ūkis, Justina šypsosi – tai tiesiog jaukus jų šeimos pasaulis. Šioje sodyboje verda tikras, gyvas gyvenimas, o kasdienybė sukasi aplink gausų būrį gyvūnų ir pačių puoselėjamus augalus.

Šiuo metu Šemelių ūkyje gyvena: 13 avelių, kurios yra ne tik ūkiniai gyvūnai, bet ir tikros draugės, ateinančios prašyti glostymų; 2 šunys ir 2 katės; žąsys, vištos bei putpelės.
 

Daržuose Justina eksperimentuoja ir sėkmingai augina ne tik tradicinius pomidorus bei agurkus, bet ir arbūzus, melionus, moliūgus bei braškes. Šeima turi ir didžiulį sodą, kuris, deja, po šios žiemos sunkiai gyvuoja, tačiau rankų nuleisti jie neketina.

Viskas, kas užauginama ūkyje, pirmiausia keliauja ant šeimos stalo. Šemeliai džiaugiasi, kad sezono metu prekybos centruose lankytis tenka kur kas rečiau – užtenka savo daržovių, uogų ir paukštienos. Justina labai mėgsta konservuoti ir marinuoti, tad atsargų užtenka visai žiemai. O štai braškių uždera tiek, kad užtenka ir kaimynams pavaišinti, ir parduoti. Visi uždirbti pinigai grįžta atgal į ūkį – daigams ar pašarams.

Darbuose sukasi ir vaikai

Šemelių ūkyje darbai griežtai nedalinami – visi šeimos nariai daro tai, ką gali, o vaikai į kasdienius rūpesčius įsitraukia labai natūraliai. „Vaikai irgi noriai padeda darbuotis, o tai labai džiugina mus“, – pasakoja Justina.

Atžalų atsakomybėje – itin svarbi užduotis: pasirūpinti, kad gyvulių loveliuose visada būtų šviežio, švaraus vandens. Mažieji taip pat noriai padeda lesinti paukščius, ryte juos išleidžia, o vakare parveja namo, tuo metu vyresnėlis trylikametis Armandas jau kimba į rimtesnius darbus ir kartu su tėčiu pjauna žolę. Žinoma, visi draugiškai prisideda ir prie kasdienės namų ruošos.

Kai pečius užgula nuovargis ar kas nors nepasiseka, Justina paguodos ir patarimo kreipiasi į savo mamą. „Džiaugiuosi, kad turiu kam paskambinti ir paklausti, kaip spręsti kokią problemą. Mama visada sako: „Bandyk ir žiūrėk, kas gausis“. Tai visada ir bandau – būna dienų, kai atrodo, kad niekas nesiseka, bet vėl pradedi iš naujo, kol galiausiai pavyksta“, – šypsosi moteris.

Daugiau nei tik nauda

Ūkis Justinai padėjo galutinai suprasti save: „Visada žinojau, kad esu kitokia, gamtos vaikas. Kai nėra nuotaikos ar pavargstu, rūpinimasis gėlėmis ir gyvūnais mane įkrauna. Supratau, kad esu gamtos žmogus, ir nieko savyje keisti nenoriu.“

    Mūsų avys ateina prašyti, kad jas pakalbintum, paglostytum. Tai suteikia pilnatvės jausmą, kurio nepakeis jokie materialūs dalykai.
   – Apie ypatingą šeimos ryšį su ūkyje auginamais gyvūnais kalba Justina Šemelienė.

Šis artumas su gamta stipriausiai atsiskleidžia per santykį su ūkio gyventojais. Šemelių šeimai gyvūnai nėra tik maisto šaltinis ar nauda – jie yra visaverčiai šeimos nariai ir draugai. Kiekviena avis čia turi savo charakterį, o jų prieraišumas stebina netgi visko mačiusius. Avytės pačios bėga pasitikti šeimininkų, glaustosi ir tiesiog reikalauja švelnumo bei glostymų. „Mūsų avys ateina prašyti, kad jas pakalbintum, paglostytum. Juk nėra nieko mieliau už tokį nuoširdų ryšį su gyvūnu. Tai suteikia pilnatvės jausmą, kurio nepakeis jokie materialūs dalykai“, – jautriai pastebi Justina.

Ateities svajonė – jaukus šeimos verslas

Paklausta apie ateitį, Justina nesvajoja apie didžiulę pramoninę imperiją. Jos tikslas – išlaikyti tą jaukų, šiltą šeimos formatą, kuris neštų džiaugsmą:

„Svajoju apie mažą šeimos ūkio versliuką, kuris būtų susijęs su tuo, ką darau dabar. Dirbti mes nebijome. Vaikai auga, laisvo laiko po truputį daugės, tad tikrai tikiu, kad pavyks sukurti kažką labai gražaus.“

 

Dovilė BARVIČIŪTĖ / JP.lt

Rimvydo Ančerevičiaus nuotr.

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Nuo karvyčių prie avyčių

Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
2026/08/19

Konsoliduota pieno pramonė generuoja didesnį pelną

Jungtinių Valstijų pieno pramonė žengia į didelių ūkių erą: iki dešimtmečio pabaigos ūkių skaičius gali susitraukti iki maždaug 20 000 net ir tuo atveju, jei pieno gamyba toliau augs, kadangi didžiausi ūkiai užima vis didesnę rinkos dalį.
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Prof. J. Bernatonienė apie augalus: gali būti ir maistas, ir vaistas, ir nuodas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė, profesorė Jurga Bernatonienė ragina į vaistažoles žvelgti ne tik kaip į lietuviškos tradicijos dalį, bet ir ka...
2026/08/19

Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 3,3 mln. eurų

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutin...
2026/08/19

Nuo kitų metų dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino atnaujintas „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygas, pagal kurias nuo kitų metų sausio stambūs pramonės ir verslo vartotojai, kurie yra prijungti prie...
2026/08/19

Diegiama efektyvesnė valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo elektroninė sistema

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projektui, kuriuo toliau tobulinama valstybin...