Kiek Lietuvai kainuos uždaryta visa kailių pramonės grandinė?

Tačiau tarp šių dviejų kraštutinumų yra tai, ką galima pagrįsti faktais.

Ką šiandien žinome?

Sektoriaus mastas. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo oficialiai registruotos 693 693 audinės, 39 laikytojai ir 49 bandos.

Verslo prognozė. Sektoriaus atstovai prognozuoja, kad 2026 m. tarptautiniuose aukcionuose Lietuvos kailių produkcijos vertė gali viršyti 46 mln. eurų. Tai rinkos dalyvių prognozė, o ne oficialus valstybės vertinimas.

Kompensacijos. Ūkio subjektams, iki 2026 m. gruodžio 31 d. nutraukiantiems iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą komercinę veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius, numatyta 1 Eur kompensacija už vieną kailinį žvėrelį. Tačiau ji skaičiuojama ne nuo konkrečią dieną registre esančių gyvūnų skaičiaus, o pagal įstatyme nustatytą vidutinį metinį skaičių, apskaičiuojamą pagal Ūkinių gyvūnų registro deklaracijas už įstatyme nurodytą laikotarpį.

Konstitucinis vertinimas. Konstitucinis Teismas 2025 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad pats kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu draudimas Konstitucijai neprieštarauja. Kartu KT konstatavo, kad tam tikras kompensacijų ribojimas, susijęs su negrąžintomis lengvatinėmis paskolomis, prieštarauja Konstitucijai.

Daugiau kaip 113 mln. eurų reikalavimas. 48 pareiškėjai teisme valstybei yra pareiškę daugiau kaip 113 mln. eurų turtinės žalos reikalavimą. Tačiau tai nėra teismo nustatytas valstybės nuostolis. Tai pareiškėjų reikalavimų suma, kurios pagrįstumas ir dydis dar vertinami byloje.

O kiek tai realiai kainuos valstybei?

Šiandien vieno patikimo skaičiaus pasakyti negalima.

Tiesiogines valstybės išlaidas gali sudaryti įstatyme numatytos kompensacijos už veiklos nutraukimą, specializuotų statinių nugriovimą ir įrenginių sunaikinimą, taip pat kompensacijos darbdaviams už darbuotojams išmokėtas išeitines išmokas. Galimas ir netiesioginis poveikis biudžetui – per nedarbo laikotarpius, galimą poveikį užimtumui, socialines išmokas bei laikinai prarastus arba naujai atkuriamus mokesčių srautus darbuotojams keičiant užimtumo sritį.

O kokie nuostoliai rinkai ir susijusiems sektoriams per 10 metų?

Vertinant ilgalaikį poveikį, būtina griežtai atskirti teorinę apyvartą nuo realaus ekonominio nuostolio.

Sektoriaus atstovų prognozuojama Lietuvos kailių produkcijos vertė – daugiau kaip 46 mln. eurų per metus. Per dešimt metų tai būtų daugiau kaip 460 mln. eurų nominalios produkcijos vertės – tai tik mechaninis scenarijus, jei metinė gamybos apimtis ir kainos nesikeistų.

Tačiau uždaroma ne tik pati kailių gamyba. Kartu nutrūksta su ja susiję pašarų, gyvūninės kilmės šalutinių produktų (ŠGP) realizavimo, veterinarijos, transporto, įrangos, eksporto ir kiti ekonominiai srautai.

Lietuvos kailių sektoriuje kasmet buvo auginami ir realizuojami šimtai tūkstančių kailinių žvėrelių – apytikriai apie 640 tūkst. gyvūnų. Uždarius šią pramonės šaką, šio gyvūnų auginimo ir realizavimo srauto Lietuvoje tiesiog nebelieka. Pats 640 tūkst. skaičius nėra ekonominis nuostolis eurais, tačiau jis parodo fizinį uždaromos veiklos mastą.

Todėl, vertinant ne vien pačių kailių produkcijos vertę, bet visą uždaromą ekonominę grandinę, esu linkęs vertinti, kad per dešimt metų Lietuva gali netekti apie 640 mln. eurų ekonominės veiklos masto. Tai yra mano ekonominis vertinimas, o ne oficialiai valstybės apskaičiuotas grynasis nuostolis.

Šis 640 mln. eurų dydis neturėtų būti suprantamas kaip tiesioginė valstybės biudžeto ar Lietuvos BVP netektis. Dalis darbuotojų, kapitalo ir kitų išteklių persikels į kitus sektorius, todėl dalis prarastos veiklos bus kompensuota. Tačiau pati uždaroma eksportuojanti pramonės grandinė ir jos generuojami ekonominiai srautai Lietuvoje nebeegzistuos.

Uždarius visą pramonės šaką, dingsta ne tik pačių augintojų pajamos. Nutrūksta visa tarpusavyje susijusi ekonominė grandinė:

Poveikis paukštynams ir skerdykloms. Kailinių žvėrelių ūkiai naudoja maisto pramonėje susidarančius gyvūninės kilmės šalutinius produktus (ŠGP). Uždarius šį realizavimo kanalą, žaliava niekur nedingsta, tačiau maisto pramonei gali atsirasti papildomų transportavimo, perdirbimo, energetinio panaudojimo ar utilizavimo kaštų. VMVT patvirtina, kad ŠGP gali būti tvarkomi įvairiais būdais, todėl vien jų nukreipimo į kitą kanalą negalima laikyti automatiniu nuostoliu.

Susijusios paslaugos. Užsakymų pokyčius gali pajusti transporto, pašarų ruošimo, specializuotos veterinarijos, įrangos priežiūros ir remonto įmonės.

Specializuotas turtas. Ūkiams pritaikytų pastatų, narvų, šaldymo bei kitos įrangos pritaikymas kitai veiklai gali prarasti dalį ekonominės vertės arba pareikalauti papildomų investicijų.

Darbuotojų perėjimas į kitus sektorius gali kompensuoti dalį prarastos pridėtinės vertės ir sumažinti bendrą ekonominį poveikį, tačiau savaime neatkuria uždaryto sektoriaus eksporto, specializuotų investicijų ir su juo susijusių verslo ryšių. Kadangi kailių pramonė buvo orientuota į užsienio rinkas, darbuotojui perėjus į vidaus rinkos veiklą darbo vieta gali būti išsaugota, tačiau tai savaime neatkuria prarasto eksporto pajamų srauto iš užsienio rinkų ir visos su juo susijusios vertės grandinės.

Šių skirtingų poveikio kanalų negalima tiesiog mechaniškai sudėti į vieną sumą – tai būtų dvigubo ar trigubo skaičiavimo rizika. Tačiau jei valstybė visiškai panaikina vieną pramonės šaką, jos ekonominis indėlis neišnyksta iš skaičiavimo vien todėl, kad dalis darbuotojų ar kapitalo persikelia kitur. Realus Lietuvos ekonomikai tenkantis praradimas negali būti nustatomas paprastu metinės produkcijos dauginimu iš dešimties. Tačiau lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad uždarius eksportuojančią pramonės grandinę ekonominis poveikis apsiribos vien valstybės mokamomis kompensacijomis.

Tiksliai grynąjį poveikį būtų galima nustatyti tik atlikus kontrafaktinį ekonominį vertinimą – palyginus realią Lietuvos ekonomikos raidą uždarius sektorių su scenarijumi, kuriame sektorius nebūtų uždraustas, įvertinant gamybą, eksportą, kainas, darbuotojų perėjimą į kitus sektorius, specializuoto turto likutinę vertę, žaliavų alternatyvas ir mokesčius.

Daugiau kaip 113 mln. eurų yra pareiškėjų reikalaujama turtinės žalos suma, kurios pagrįstumas ir dydis dar nėra nustatyti, o ne teismo nustatytas valstybės nuostolis.

693 693 audinės nėra kompensacijos apskaičiavimo bazė.

460 mln. eurų nėra Lietuvos ekonomikos 10 metų nuostolis. Tai tik mechaninis šiandieninės produkcijos vertės padauginimas iš 10 metų.

Tačiau, mano vertinimu, visos uždaromos kailių pramonės ekonominės veiklos mastas per dešimt metų gali siekti apie 640 mln. eurų. Tai nėra valstybės biudžeto nuostolis, teismo nustatyta žala ar tiksliai apskaičiuotas Lietuvos BVP praradimas. Tai apytikris visos išnykstančios ekonominės grandinės masto įvertis.

Tikslų grynąjį poveikį būtų galima nustatyti atlikus išsamų kontrafaktinį ekonominį vertinimą, palyginant faktinę raidą su scenarijumi, kuriame sektorius nebūtų uždraustas.

Faktas tas, kad ūkio šaka niekur nedings. Esant paklausai, tuos srautus, kuriuos generavo Lietuva, perims kitos valstybės. Teoriškai apsaugomi žvėreliai, praktiškai tik netenkame pinigų, nes žvėrelius augins kitur.

Raimondas ŠIMAITIS